LSMU Kauno ligoninė penktadienį pasidalino įkvepiančia žinute. Nors netrukus 102-ąjį gimtadienį švęsiantis Simonas Laukaitis šiuo metu ir gydosi ligoninėje dėl judėjimo funkcijos sutrikimo, vyras sako iki tol jokių rimtų nusiskundimų dėl sveikatos neturėjęs.
Kaip nurodė ligoninė, vyriausias šiuo metu įstaigoje esantis pacientas vasario 18 d. švęs 102 metus. Vyras reabilituojamas Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriuje, jam medikai padeda atstatyti judėjimo funkciją.
„Paciento funkcinė ir bendra sveikatos būklė rodo, kad po gydymo Neurologijos skyriuje jam galime pagelbėti“, – teigė Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriaus vedėja Diana Milonienė.
Garbingo amžiaus gimtadienį švęsiantis Simonas Laukaitis pasakojo, kad iki šiol didelių sveikatos negalavimo nejautęs ir tiki, kad po reabilitacijos atgaus jėgas. „Visą gyvenimą dirbau vadovaujantį darbą ir nebuvo laiko sirgti, – šypsodamasis pasakojo senolis. – Bet šiemet vieną rytą atsikėlęs susmukau, nes negalėjau valdyti kojų ir vienos rankos.“
Iki šiol bijojo mirties
Po gydymo LSMU Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje centro padalinyje jis perkeltas į Šilainiuose esantį Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyrių ir čia jau vaikšto su vaikštyne, atlieka judėjimą atkuriančius pratimus. „Jei negalėčiau vaikščioti, nenorėčiau ir gyventi. Iki šiol bijojau mirties, o dabar jau mąstau, kad jei neturėsiu sveikatos normaliam gyvenimui, ir mirtis nebus baisi“, – prisipažino S. Laukaitis.
Paklaustas, kas galėjo lemti ilgaamžį ir sveiką gyvenimą, atsakė, kad nesilaikęs kokios nors specialios mitybos, nebuvę kada ir sportuoti. „Bet niekada nerūkiau ir negėriau alkoholio. Ir savo pavaldiniams girtauti darbo metu neleidau. Kurie negalėjo su tuo susitaikyti, privalėjo palikti darbovietę“, – šypsodamasis teigė senolis.
S. Laukaitis prisimena, kad susituokęs ir sulaukęs dviejų sūnų buvo vienintelis maitintojas.
„Pamatęs, kad kaimynas gerai gyvena siūdamas batus, ėmiau pas jį mokytis šio amato. Buvau gabus, greitai išmokau ir ėmiau dirbti savarankiškai. Buvo ką tik pasibaigęs karas ir žmonėms trūko batų. Pamenu, nusinešdavau į turgų penkias savo pagamintas avalynės poras ir per pusvalandį jas išpirkdavo, bet po to prie sovietų valdžios teko mesti savarankišką veiklą, nes reikėjo dirbti valdišką darbą. Taip tapau autoremonto įmonės katilinės meistru, paskui sandėlio vedėju iki išėjau į pensiją“, – pasakojo S. Laukaitis.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriaus personalas medikai tiki, kad vyriškis atgaus jėgas, nes yra motyvuotas reabilitacijai, uoliai dirba, trykšta optimizmu, daug šypsosi, turi gerą humoro jausmą.
