Baigus darbinę karjerą dažnam gyventojui senatvės pensija tampa bene vienintelėmis pajamomis. Šiuo metu vidutinė pensija siekia vos pusę vidutinės algos, tad daug kam tenka gerokai pasispausti su mažesniais pinigais.
Vis dėlto ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gauna, galima sakyti, europietišką pensiją, siekiančią 2 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodra“ paaiškino, ką tokie gyventojai darė, kad dabar gauna tiek pinigų.
Daug dirba ir nukelia pensiją
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 596 eurus. Tuo metu vidutinis atlyginimas į rankas dabar yra 1303 eurai, rodo oficiali statistika. Taigi vidutinė senatvės pensija sudaro maždaug 46 proc. vidutinės algos.
Pagal šį rodiklį Lietuva yra Europos Sąjungos uodegoje.
Vis dėlto kai kurie lietuviai gauna ir kur kas didesnes pensijas, kurios ir viršija vidutinę algą.
Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė, kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje yra 87 gyventojai, kuriems išmokėta pensija buvo 2 tūkst. eurų arba daugiau.
Visus šiuos žmones, galima sakyti, vienija tai, kad jie per savo gyvenimą labai ilgai dirbo, mat visų jų vidutinis bendras stažas yra 55,9 metų.
Galima prisiminti, kad šiuo metu būtinasis stažas pensijai gauti yra 33,5. Vadinasi, gaunantys dideles pensijas dirbo per 22 metus ilgiau nei reikalaujama.
Tačiau, suprantama, pensija priklauso ne tik nuo dirbto laiko, bet ir buvusio atlyginimo, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Vis dėlto 2 tūkst. eurų pensija įmanoma ir be papildomų sąlygų. Nors, kaip sako „Sodros“ atstovė, nemaža dalis žmonių buvo nusprendę dirbti net ir negaudami priklausančios pensijos. Tiksliau, ją atidėdami.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, 2 tūkst. eurų dydžio pensija yra įmanoma.
Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1–5 metams ir taip jie pasididino senatvės pensiją 8–40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai (8 proc.)“ – pastebėjo L. Lankauskaitė.
Lietuvoje pensijos mažiausios?
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias – tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.
Vis dėlto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje Europos ir pasaulio valstybių pensijos (ypač didesnės) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos.
Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (kad ir Latvijoje) gerokai skiriasi.
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas.
Jo esmė – vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis.
Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys.
Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (angl. net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė – 28,9 proc.
Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką.
Europiniai duomenys – neteisingi?
Prieš kurį laiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina tokio prasto Lietuvos rodiklio.
Esą jis skaičiuojamas iš apklausos duomenų, 2022 metų reikšmė atspindi 2021 metų pajamas, aiškino ministerija. Į klausimą, kas daroma, kad šis rodiklis pagerėtų, o pensininkų pajamos padidėtų, ministerijos specialistai atsakė taip:
„Pažymėtina, kad nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, o bendroji pensijos dalis nebemažinama tiems, kas turi tik minimalųjį stažą, bet neturi būtinojo.“
