Prieš kelias dienas internautai suabejojo 31-erių alytiškės Sidonos Zinevičiūtės liga. Dėl visuomenės abejonių, ji buvo priversta nuvykti iki „AlytusPlius“ redakcijos ir viešai pateikti ligos duomenis. Šiuos dokumentus ketvirtadienį vėžiu serganti moteris pateikė ir naujienų portalui tv3.lt. Sidonos dokumentuose buvo nurodyta, kad ji serga kraujo vėžiu, gimdos kaklelio displazija.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su sergančiąją Sidona Zinevičiūte ir paklausus, kaip moteris jaučiasi sulaukusi daug neigiamų komentarų, ji atsako, kad šiuo metu jos sveikata yra itin pablogėjusi dėl patiriamos įtampos.
„Šiandien gydytojas man išrašė raminamųjų. Jaučiuosi labai blogai, nes sulaukiu susidorojimo grasinimų, persekiojimų, paviešinti mano privatūs sveikatos duomenys, o patys artimiausi draugai mane įžeidinėja.
Viena garsi nuomonės formuotoja pasakė, kad žmonės taip gali elgtis iš pavydo. Aš jaučiu, kad tai yra pavydas, nes net ir pateikusi visus ligą patvirtinančius dokumentus, sulaukiu šlykščių komentarų.
Daugiau komentuoti negaliu, nes šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas“, – teigia S. Zinevičiūtė.
Sulaukė siaubingų komentarų
Didžiausius klausimus alytiškiams kėlė S. Zinevičiūtės įrašai socialiniuose tinkluose. Sidona aktyviai reiškėsi grupėje „Išsigydžiau vėžį“ ir „TikTok“ platformoje, kuriose informacija neretai nesutapdavo. Taip pat žmonės abejojo moters teigimu, jog ši augina dukrą viena.
Sidoną pažįstantieji, stebėdami įrašus, kėlė klausimus apie moters nešviesią praeitį. Viešojoje erdvėje pasipylė komentarai, tokie kaip:
„Koks vėžys! Ikivėžinė būsena“ arba „Sakė pirks naują „BMW“, nes aukoja labai daug. O kad dukros neaugino ir ją augina jos mama, tai faktas… Dukra tik dingstis… Čia aktorė tokia dar gal geresnė nei „Mis Bėris“.
Kituose komentaruose buvo abejojama alytiškės vėžio rimtumu: „Jei gimdos kaklelio displazija ikivėžinė būklė, tai joks dar ne vėžys. Pati turėjau šią diagnozę, operavo kaklelį. Atsibuskit, gerieji žmonės.“
„Žinojome, kad aktoriniai sugebėjimai geri, bet kad ant tiek“, – buvo rašoma viename iš komentarų.
Taip pat buvo kvestionuojamas už ligą gautų lėšų panaudojimas: „Pasižiūrėkite jos live, kaip už surinktus pinigėlius planuoja kelionę į Disneilendą“.
Pranešęs blogą žinią – lieka kaltas
Apie tai, kodėl žmonės nėra linkę tikėti auka, papasakojo psichologas Gediminas Navaitis. Tam jis nurodė dvi priežastis.
Viena iš priežasčių, kurias nurodė G. Navaitis, buvo blogos žinios neigimas, kuris taip pat atsisuka prieš patį žmogų.
„Mes norime tam tikros tvarkos pasaulyje ir norime tikėti, kad pasaulis teisingas“, – aiškino psichologas, – „Todėl, kai susiduriame su reiškiniais, kurių negalime valdyti, bandome juos paneigti, sakydami, kad jie neegzistuoja“.
Taip ekspertas paaiškino pirmąjį blogos žinios pasitikimo etapą. Nuo pirmųjų reakcijų į neigiamą poveikį turinčią žinią nėra sunku pereiti prie antrojo etapo. Jo metu atsigręžiama į naujienas pateikusį asmenį. „Galiausiai tas, kuris pranešė žinią tampa nesąmones kalbančiu kvailiu“, – apie procesą kalbėjo psichologas.
Antroji priežastis – prieš Lietuvą naudojamas hibridinio karo modelis. „Jis nutaikytas į mūsų gebėjimą bendradarbiauti, palaikyti vienas kitą, vertybes, vienijančias visuomenę“, – platesniu mastu paaiškino psichologas.
„Nepasakyčiau, kad visi, kurie kritiškai atsiliepė į ligos ištiktos moters istoriją, yra priešų agentai“, – tęsė G. Navaitis“, – „Bet labai tikėtina, kad tame sraute buvo ir sąmoningų pasisakymų, siekiančių supriešinti, paniekinti ir neleisti mums parodyti gerumo“.
Neigiamų komentarų atsiras visuomet
Anksčiau psichologas G. Navaitis yra kalbėjęs, jog emocijos itin veikia žmonių reakcijas į įvykius. Tai būdinga bent jau nedidelei daliai visuomenės.
„Kuomet žmonės yra valdomi emocijos, jie iš tiesų stinga racionalių veiksmų ir minčių. Įsivaizduokite, kad tekstą baigiame sakiniu, jog smurtaujančius niekšus reikėtų viešai giljotinuoti Rotušės aikštėje. Galima manyti, kad tokia idėja sulauktų šimto komentarų, iš kurių bent dešimt būtų už“, – pateikė pavyzdį ekspertas, –
„Protingiau būtų pasiūlyti, kad reikia skatinti švietimą, ugdyti gebėjimą nesutarimus spręsti nekonfliktiniu būdu ir kuo anksčiau suteikti psichologinę ar kitą pagalbą šeimoms, kurios atsidūrė rizikos zonoje. Tačiau, kaip bebūtų liūdna, toks pasakymas susilauks mažiau pritarimo“.
Jis paaiškino, kad emocinės reakcijos laimi prieš racionalius sprendimo būdus:
„Tai rodosi visuomenėje tuomet, kai kalbame apie emocinę išraišką į naujienas. Pagrįsti, išbandyti ir rodantys, kad veikia racionalūs pasiūlymai sulauks tik žmonių pašaipos, nes juos siūlo vėl tie, kurie nesupranta ir nežino tikro gyvenimo“.
