Žvaigždžių trenere neretai pristatoma Rasa Vilkienė (49 m.) treniruoja ne vieną garsenybę, o socialiniuose tinkluose turi subūrusi nemažą sekėjų armiją. Daugybę gyvenimo iššūkių atlaikiusi moteris neslepia, kad sportuojant nieko nėra svarbiau už geras emocijas. „Tu ateini ne tik į sportą, bet ir į terapiją“, – apie trenerio vaidmenį portalui tv3.lt kalba ji.
Sportas Rasos gyvenime – nuo pat mažų dienų. Moteris pasakoja, kad būdama maža ji dažnai sirgdavo plaučių uždegimu, tad mama, nusprendusi, kad reikia taisyti situaciją, užrašė ją į sporto būrelį.
„Mama nusprendė, kad tuo metu pasirinktą akordeoną būtų gerai iškeisti į sportą. Taip gavosi, kad 10-ies metų aš nuėjau į lengvąją atletiką, paskui ėjau į tinklinį, jis mane užmotyvavo, pabandžiau rankinį.
17-os metų jau buvau sporto mokykloje, dalyvaudavau varžybose, dažnai keliaudavau su komanda. Greitai mano gyvenime atsirado dar ir šokiai – juk mergaitei visada norisi to gražaus judesio.
Taip viskas išsirutuliojo, kad pradėjau dirbti pirmajame Lietuvos fitneso klube. Po kelerių metų ištekėjau, įkūriau savo verslą“, – neslepia moteris.
O su verslu – nauji iššūkiai, idėjos, žmonės. Visgi pašnekovė su jais susitavarkė be problemų.
„Tapusi verslininke turėjau išmokti viską, domėtis naujovėmis. Tuomet važinėjau daug į parodas skirtingose pasaulio kampeliuose, atrinkinėjau, kas įdomaus, naujo ir tas naujienas atsivežu į savo sporto klubą. Taip ir einu per gyvenimą į priekį“, – šypteli ji.
Arba vaistas, arba nuodas
Rasa Vilkienė į Lietuvos sporto klubus atnešė nemažai naujovių – pradėjo visai kitaip vesti dviračių treniruotes, įvedė naujų technikų. Kaip teigia pati moteris, šilti žmonių žodžiai ir žinojimas, kad jai pavyko kitiems įdiegti savo patirtį ją motyvuoja judėti toliau.
„Sportas visą gyvenimą buvo šalia manęs ir niekada nepaliko“, – šypteli pašnekovė.
Nors tendencijos rodo, kad kuo toliau, tuo žmonės mažiau juda. Visgi moteris neslepia mananti, kad keičiantis gyvenimo sąlygoms visuomenė vis labiau pamėgo patogesnį gyvenimą.
„Prieš 20 metų viena šeima turėdavo po vieną mašiną, o dabar po mašiną turi ir tėvai, ir vaikai. Labai patogu – nereikia to vaiko niekur vežioti, tėvai turi daug daugiau laisvės keliauti patys. Darbe taip pat sėdim – maistas skanus, daug jo yra nesveiko, didelis pasirinkimas.
Taip ir gaunasi – daugiau patogumo, daugiau skanaus maisto. Ir žmonės teisinasi – kas jiems liko tokiame gyvenime? Tik palepinti save maistu. Tad galiu pasakyti, kad valgis gali būti arba vaistas, arba nuodas“, – rėžia ji.
Psichologas sporto klube
Sporto trenere daugiau nei 20 metų dirbanti Rasa neslepia savo darbe matanti daug daugiau funkcijų – ji ne tik padeda žmonėms įgauti gerą fizinę formą, bet ir atlieka psichologo, draugo vaidmenį.
„Mane motyvuoja klientų pasiekimai, naujienos, noras parodyti, kad metai nėra riba ir kad kasmet gali atrodyti dar geriau. Tereikia tik prižiūrėti savo mitybą, aktyvumą, laisvalaikį. Tai padeda man įkvėpti kitus, skleisti teigiamą energiją. Kai kitus užkrėti pozityvu, to paties sulauki ir iš aplinkinių. Dėl to keičiasi santykiai su vaikais, su kolegomis.
Iš esmės bendravimas su treneriu yra visai kitas dalykas, nei bendravimas su mašina. Treneris ne tik išmoko naudotis mašinomis, bet ir duoda funckinius patarimus, kurie naudingi gyvenime. Tu ateini ne tik į sportą, bet ir į terapiją“, – kalba pašnekovė.
Nors psichologo darbas šiais laikais yra labai svarbus, R. Vilkienė pabrėžia, kad panašią pagalbą galima gauti ir liejant prakaitą sporto salėje su treneriu.
O ir sportas tikrai nepakenkia – 50-metį šiemet švęsianti moteris dar iki šiol gali laisvai demonstruoti kūną apsivilkusi trumpesnius sijonus.
„Kai žmogus ateina pas trenerę, jis judesiu, savo prakaitu išlieja blogą emociją ir ją keičia gerąja. Mano gyvenimo tikslas yra dalintis ir taip gauti atgalinį ryšį – žmogaus komentarą. Man tai be galo svarbu.
Aišku, suprantu, kad visiems negali patikti – juk nesi pinigas, kurį kiekvienas norėtų įsidėti į kišenę. Bet norint atrodyti taip, kaip kad atrodau aš, reikia įdėti nemažai pastangų.
Daugelis moterų man sako, kad mano išvaizda yra tiesiog Dievo dovana – kiekvienam iš mūsų yra duota ta dovana, tik mes ją skirtingai suprantame. Vieni supranta, kad kūną reikia tausoti, o kiti jį laiko šiukšliadėže ir ten kiša visas šiukšles. O paskui kaltina aplinkinius, kad jiems viskas nesiseka“, – samprotauja sporto trenerė.
Įkvepia kitus
Nors Rasai darbe savęs tenka atiduoti daug, ji neslepia, kad savo energiją atgauna per kitų žmonių šypsenas ir gerą emociją.
„Man gyvenime niekada niekas nebuvo padėta ant lėkštutės ir nesigavo labai greitai. Aš visada sau keliuosi tikslą. Jį išsikėlusi žinau, kad galiu dar ir kai einu į priekį, suprantu, kad negaliu kristi ir skųstis, kad kažkas negerai.
Jei neišėjo – nusišluostai ašaras, atsikeli ir eini toliau. Visą gyvenimą taip keliauju. Viską savo gyvenime aš pasiekiau savo užsispyrimu, degimu parodyti, kad viską padaryti galima“, – neslepia ji.
Moteris ne sykį savo patirtimi, patarimais yra pasidalijusi ir kitose šalyse – Ispanijoje, Vokietijoje ir daug kitur. Ji neslepia, kad žmonės neretai stebisi jos idėjomis.
„Man gydytojai yra pasakę, kad niekada dar per seminarą nebuvo aptarta, jog į sveikatą reikia eiti per judesį. Visada pirma kalbama apie papildus ir vaistus.
Ant scenos ir balsas virpėjo, ir ašaros riedėjo. Tai toks geras jausmas, kai man ploja tūkstančiai žmonių ir kai aš žinau, kad galiu įkvėpti tiek daug asmenybių iš skirtingų šalių. Man tai didelis pasiekimas“, – šyptelėjo Rasa.
„Turiu savo uždarą grupę žmonių, kurie iki šiol mane seka ir iš manęs semiasi žinių. Tai parodo, kad manimi dar iki šiol tiki. Tai man didžiausias įvertinimas, kurio negali gauti pinigais. Nevertinu savo darbo pinigais, nes žinau, kad turiu dovaną turėti tokį darbą, kurį myliu“, – neslepia pašnekovė.
„Man gyvenime teko pereiti per daug sunkių išgyvenimų, tad sportas, judeys ir klientai man yra vienintelis teisingas ir gerasis dopingas.“
Kartu sportuoja ir vaikai
Be nuolatinio judesio, sporto ir darbo su klientais Rasa turi ir dar vieną vaidmenį – ji augina tris dukras, kurios, kaip neslepia ji, taip pat nevengia aktyviai gyventi.
„Dvi didžiosios merginos sportuoja, lanko treniruotes, užsiima ir muzika. Mano mažoji lanko futbolą, groja pianinu. Tuo pačiu planuojame ją leisti į baletą, – šypteli ji. – Labai džiaugiuosi, kad ji kartu ir su manimi sportuoja, taip motyvuodama prie mamų prisijungti ir kitus vaikus. Smagu, kad ji supranta, kad nors ir sportuojant pavargsti, gauni vitaminų išlaikyti energiją ir būti kitiems pavyzdžiu.
Noriu, kad žmonės suprastų, kad judėti reikia ne tik dėl gražaus kūno vasarą, bet kad to sporto kuo toliau, tuo daugiau reikės. Gyvenimas darosi vis labiau patogus, maisto pasirinkimas darosi vis didesnis, o mums yra labai sunku, kai gyvenime nėra judesio ir disciplinos. Per savaitę vienos treniruotės neužtenka – kad būtų rezultatas, reikia disciplinos.“
Rasa Vilkienė taip pat patikina, kad didelį darbą padarome ir tada, kai rūpinamės ir savo organizmo grožiu:
„Mūsų emocija yra priklausoma ne tik nuo išorinės išvaizdos, bet ir nuo organų. Aš esu iš tų trenerių, kuris nuolat informuoja žmones, kad reikia labai rūpintis savo vidumi, organų būsena.
Duodu ir pratimus, kurie žmonėms padeda pagerinti seksualinį gyvenimą. Būkime teisingi, kad dėl nesutarimų, kurie dažnai kyla miegamajame, kyla ir skyrybos. O jų šiais laikais yra labia daug.“
Švęs jubiliejų
Šiemet Rasa švęs ir ir gražią sukaktį – 50-ąjį jubiliejų. Nors ji tikina, kad į gimtadienius itin daug dėmesio nekreipia, neįgyvendintų tikslų jos gyvenime dar begalė.
„Norėčiau turėti savo studiją, kurią pavadinčiau „Kūno transformacijos“ studija. Ją siečiau ne tik su kūno gražinimu, bet ir su sielos valymu. Norėčiau išleisti savo prekinio ženklo kosmetikos, išleisti savo drabužių sporto liniją.
Turiu daug siekių ir visada Dievo prašau sveikatos ir šiek tiek daugiau laiko paroje, kad spėčiau viską įgyvendinti. Džiaugiuosi, kad galiu būti sveika ir kad ir kiek man teko išgyventi, galiu judėti į priekį“, – tikina moteris.
O gimtadienio proga sporto trenerė ruošiasi keliauti gaudyti saulės spindulių:
„Gimtadienio šventės neplanuoju, neturiu antrosios pusės. Su draugėmis surengsime barbekiu, o gimtadienio proga išvyksiu į Turkiją, kur bus paroda. Labai noriu pabūti pati su savimi. Labai daug dirbu, todėl man būtų dovana vienai nuvažiuoti prie jūros, pamedituoti, sugerti į save šilumą.“
