Dalis gyventojų yra linkę piktnaudžiauti savo bedarbyste, t. y. nesutikti su darbo pasiūlymais ir iki galo išnaudoti jiems mokamą nedarbo išmoką, o po to, trumpai padirbus, vėl grįžti į Užimtumo tarnybą ir toliau nedirbant gauti pinigų.
Kol tūkstančiai žmonių už tokius gudravimus būna išmetami iš tarnybos, netenka bedarbio statuso ir išmokų, kitiems tokia strategija puikiai veikia – nedarbo išmokas gauna ir 4, ir 5 metus.
Vienas gyventojas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasipasakojo, kad išbuvęs Užimtumo tarnyboje apie 8 mėn. galiausiai įsidarbino, tačiau, padirbęs porą mėnesių, jau nori iš ten išeiti.
Jis teiravosi, ar tokiu atveju galėtų vėl užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir vėl gauti nedarbo išmoką, kol susiras kitą darbą.
Kada toliau ar iš naujo gaunama nedarbo išmoka?
Užimtumo tarnyba primena, kad teisę į nedarbo išmoką turi tik tie, kurie yra darbingo amžiaus, bet turi bedarbio statusą (prarado samdomą darbą ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje), per pastaruosius 30 mėn. dirbo bent 12 mėn., taigi tiek pat laiko mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Anot atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, kiekvienas asmuo gali registruotis Užimtumo tarnyboje, tačiau pretenduoti gauti išmoką gali tik bedarbiai.
Nedarbo išmoką 9 mėnesius moka „Sodra“ – jai ir reikia teikti prašymą dėl išmokos.
Anot pašnekovės, tais atvejais, kai asmuo įsidarbina neišnaudojęs visų 9 mėn. nedarbo išmokai gauti, išmokos mokėjimas gali būti atnaujinamas, jei asmuo vėl prisiregistruoja į Užimtumo tarnybą per 6 mėn. po pastarojo karto.
Tokiu atveju, M. Jankauskienės aiškinimu, išmokos mokėjimas yra atnaujinimas ir tęsiamas mokėti nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Vis tik ji pažymėjo – jei asmuo per šį pusmetį pakartotinai neįgyja bedarbio statuso arba jau yra gavęs nedarbo išmoką už visus 9 mėn., vėl gauti šią išmoką jis galės tik po 12 mėn.
Bedarbiai rekordininkai – kada ilgiausiai moka nedarbo išmoką
Užimtumo tarnyboje šiuo metu bedarbio statusu yra registruota apie 152,9 tūkst. asmenų, kas yra 4,6 proc. (6,7 tūkst.) asmenų daugiau nei 2023 m..
Taigi nedarbas Lietuvoje siekia apie 8,4 proc. (2023 m. buvo 8,2 proc.).
Tarnyba skaičiuoja, kad vidutinė nedarbo trukmė 2024 m. yra 223 dienos (apie 7 mėn. ir 2 sav.).
Vis tik „Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paminėjo – nors išmoka įprastai mokama 9 mėn., jos mokėjimas gali būti pratęsiamas:
- 2 mėnesiams, jei tą dieną, kai turėtų pasibaigti išmokos mokėjimas, bedarbiui iki pensijos yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija;
- iki 30 dienų, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu bedarbis tapo laikinai nedarbingu dėl ligos arba traumos, gydosi priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar lošimų;
- nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei bedarbei nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
Taigi, jei žmogus yra priešpensinio amžiaus ir nedarbo išmokos mokėjimo metu buvo nedarbingas dėl ligos, nedarbo išmoką jis gali gauti net 12 mėnesių.
M. Kozič vardijo, kad 2024 m. birželį nedarbo draudimo išmoką gavo 79,1 tūkst. asmenų. 8,3 tūkst. (apie 11 proc.) iš jų per 2020–2024 m. laikotarpį nedarbo išmoką gavo net 5 metus iš eilės, t. y. kiekvienais metais, neišskiriant, kiek laiko ją gavo:
„Galimi įvairūs variantai, pvz., viena išmoka pradėta mokėti 2021 m., baigta mokėti 2022 m., vėliau paskirta nauja išmoka, ji sustabdyta, po to atnaujinta ir pan.“
3,7 tūkst. (apie 5 proc.) asmenų per tą patį laikotarpį nedarbo išmoką gavo 4 metus, kas reiškia, kad kažkuriais – 2020, 2021, 2022, 2023 arba 2024 metais – išmoka jiems skirta nebuvo, bet likusiais metais jie pinigus gavo.
Nedarbo išmokų dydžiai – kaip skaičiuojama?
„Sodros“ patarėja primena, kad nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintama dalys.
Pastovi dalis yra lygi 23,27 proc. minimalios mėnesio algos (MMA), kuri galioja tą mėnesį, už kurį yra mokama išmoka.
2024 m. MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.
Kintamą dalį lemia asmens pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos:
„Pvz., jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje šių metų kovą, bus vertinamos jo draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 metų sausio 31 d.“
M. Kozič paminėjo, kad nedarbo išmoka, nors ir mokama 9 mėn., kas tris mėnesius mažėja.
Pirmus 3 mėn. kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, 4–6 mėn. – 31,03 proc., o 7–9 mėn.– 23,27 proc.:
Taigi, jei pajamos siekė, pvz., 800 eurų, pirmus 3 mėn. asmuo gautų 525,33 euro dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėn. – 463,25 euro, o paskutinius 3 mėn. – 401,17 euro.
Pašnekovė paminėjo, kad egzistuoja ir maksimalus nedarbo išmokos dydis, kuris yra susijęs su vidutiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje užpraeitą ketvirtį iki nedarbo išmokos skyrimo datos:
„Taigi, maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgyja bedarbio statusą 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, yra 1270,42 euro. Spalį vidutinė nedarbo išmoka buvo 593,6 euro.“
Kada gresia netekti nedarbo išmokų 6 mėnesiams
Užimtumo tarnybos atstovė pabrėžė, kad asmuo gali netekti bedarbio statuso ir išmokų, jeigu be svarbių pateisinančių priežasčių:
- atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti suplanuotose užimtumo didinimo programose ir pan.;
- per 12 mėn. nuo tinkamo darbo pasiūlymo antrą kartą atsisako siūlomo darbo;
- neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti, sudaryti užimtumo plano ir pan.;
- savarankiškai neieško darbo ir/ar antrą kartą per 6 mėn. antrą kartą pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką;
- nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse (nebent priemonė taikoma neterminuota);
- po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako dirbti pagal įgytą / patobulintą kvalifikaciją arba nutraukia darbą per 6 mėn.
M. Jankauskienė atskleidė, kad dėl šių priežasčių šiemet, iki spalio 31 d., bedarbio statuso neteko beveik 18,4 tūkst. asmenų (2023 m. – beveik 20 tūkst.).
Ji pabrėžė, kad tokiems asmenims bedarbio statusas gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėn.
O M. Kozič pridūrė, kad nedirbantys ir neužsiregistravę Užimtumo tarnyboje ne tik negauna nedarbo išmokų, bet taip pat kas mėnesį savarankiškai turi mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD).
