600 eurų bauda už nenušienautą kiemą: vienos savivaldybės bando susitarti, kitos – griežtai baudžia

Vasarą gyventojams namų kiemų priežiūrai, tenka skirti daugiau ir laiko, ir pinigų. O nesuspėję jų susitvarkyti ir nušienauti privalo mokėti baudas. Savivaldybės tikina, kad vieniems gyventojams užtenka įspėjimų, o kitiems tenka skirti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų.

Štai vilnietė Aurelija viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad gavo 240 eurų baudą už nenušienautą kiemą.

„Gyvenu Vilniuje, tačiau turiu sodybą Panevėžio rajone. Neturiu laiko kas savaitę ten važiuoti ir pjauti žolę. Be to, ji šią vasarą buvo jau ne kartą pjauta, bet savivaldybė vis tiek skyrė baudą.

Kur turėčiau kreiptis, kad šią baudą man panaikintų?“ – klausė moteris.

Komentatoriai į moters įrašą reagavo dvejopai. Vieni svarstė, kad kiemas, matyt, buvo netvarkingas. Galbūt todėl bauda esą ir buvo skirta.

„Juk turėtumėte apie kaimynus pagalvoti, nepjautoje žolėje veisiasi erkės ir kiti parazitai. Žolę būtina pjauti“, – rašė moteris.

Tuo metu kita moteris būtent kaimynams ir siūlė padėkoti už baudą.

„Nemanau, kad savivaldybės darbuotojai vaikšto po kiemus ir juos tikrina. Jus tikrai paskundė kaimynai. Tikriausiai jiems nepatinkate, gal ir žolė užaugo, todėl ėmė ir paskambino į savivaldybę“, – savo versiją pateikė komentatorė.

Tikina, kad baudų neskiria, užtenka įspėjimų

Aplinkos ministerija informavo, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kiemų priežiūros klausimus kuruoja kiekviena savivaldybė pagal savo patvirtintas taisykles.

Panevėžio savivaldybė tikino, kad baudų už nenušienautus sklypus niekam nėra skyrusi.

„Tačiau, žinoma, kad būna netvarkingų gyventojų. Dažnai juos skundžia neapsikentę kaimynai, kurių netenkina estetinis vaizdas.

Tokiais atvejais susisiekiame su apleistų kiemų savininkais, duodame jiems įspėjimus. Dažniausiai žmonės į juos reaguoja ir kiemus susitvarko. Jeigu neužtenka vieno įspėjimo, duodame antrą ar trečią. Dažniausiai gyventojai reaguoja geranoriškai“, – tikino savivaldybės atstovė.

Anot jos, sunkiau kontaktuoti su gyventojais, kurie palikę sodybas išvyksta gyventi ar dirbti į užsienį.

„Tačiau ir su šiais žmonėmis susisiekiame ir galiausiai kiemuose peraugusią žolę jie nusipjauna“, – sakė savivaldybės atstovė.

Netvarkingiems – baudos ir didesni mokesčiai

Vis dėlto ne visos savivaldybės su gyventojais susitaria draugiškai. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė skiria tik vieną įspėjimą ir, jeigu gyventojas nenusipjauna žolės, jam skiria baudą.

Savivaldybė komentavo, kad netvarkomų sklypų patikrinimus vykdo seniūnijos ir viešosios tvarkos pareigūnai pagal gaunamus nusiskundimus

„Sklypo prižiūrėjimas vertinamas pagal Vilniaus savivaldybės Tvarkymo ir švaros taisyklėse numatytus kriterijus, kuriuose nustatyta, kad pievos, vejos, kelkraščiai ir kitos sklype esančios teritorijos, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai (pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai) turi būti šienaujamos.

Už taisyklių nesilaikymą sklypo savininkui gali būti skiriama bauda iki 140 eurų, o pažeidimą nustačius pakartotinai – iki 600 eurų“, – vardijo savivaldybė.

Tačiau anot jos, pirmiausia bandoma situaciją išspręsti taikiai – esą apleisto sklypo savininkas raštu įpareigojamas susitvarkyti aplinką per dvi savaites.

„Be to, Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi kriterijus, pagal kuriuos žemės sklypai įtraukiami į sklypų, kuriems taikomas padidintas žemės mokesčio tarifas, sąrašą. Vienas iš kriterijų – jeigu sklypai apleisti ir netvarkomi. Tokiems sklypams taikomas maksimalus žemės mokesčio tarifas – 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Palyginimui, dažniausiai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taikomas žemės mokesčio tarifas – 0,12 proc. Į apleistų sklypų, kuriems taikomas padidintas žemės mokesčio tarifas, sąrašą netraukiami žemės ūkio paskirties sklypai, taigi padidinto tarifo mokestis negali būti taikomas sodų sklypams“, – komentavo savivaldybė.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer