Devyrenių Eglutė iš Kauno – kylanti žvaigždė. Įrašą, kaip mergaitė bažnyčioje atlieka giesmę „Aleliuja“, pasipuošusi balta suknele, peržiūrėjo jau daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Kaip susitvarkyti su dėmesiu ir ar Eglė – nauja scenos žvaigždė?
Apie tai, kaip atskleisti vaiko talentą ir tvarkytis su užklupusiu dėmesiu, naujienų portalui papasakojo Eglės mama Renata Vičiūnė ir mokytoja Donata Virbilaitė.
Talentą pastebėjo dar vaikystėje
Eglės mama sako, kad mergytės gabumą dainuoti pastebėjo gana anksti, kai jai buvo vos dveji ar treji metukai. „Tuomet ji dainuodavo namie – daineles, girdėtas daželyje, chore ar per televizorių.
Nesu muzikos ekspertė, bet jos balsas man atrodė ne tipinis tokio amžiaus vaikui.
Žinoma, mamoms sunku vertinti savo vaikus, todėl norėjau, kad jos talentą kažkas įvertintų iš šalies. Laukiau, kol dar paaugs.
Eglutė ne vienerius metus yra lankiusi gimnastikos būrelį, bet kai pradėjo eiti į pirmą klasę, tęsti nebenorėjo – tada ir pasiūliau išbandyti dainavimo užsiėmimus.
Ji nerodė jokio noro, sakė, kad nieko nelankys, o jeigu nenori – nepriversi. Ji labai užsispyrusi mergaitė“, – pasakoja kaunietė.
Lemtingas susitikimas
Su Eglės muzikos mokytoja Donata Virbilaite šeima susipažino 2021 metais. „Eglutė pamatė Donatą vaikų stovykloje, kurią tuo metu lankė jos vyresnė sesė. Jaunėlei labai patiko pati atlikėja, net prašė, kad pakviesčiau ją į gimtadienį.
Pamačiusi Eglutės susidomėjimą vėl pasiūliau pabandyti dainavimo pamokas ir tąkart ji sutiko. Taip viskas ir prasidėjo. Donata iškart pasakė, kad Eglutė turi įgimtą dovaną.
Pirmas Eglutės pasirodymas ant scenos buvo prieš metus. Tuomet konkurse „Rudeninės žvaigždės“ laimėjo pirmą vietą. Oi, kiek vargome, kol įkalbinome sudalyvauti jame, bet rezultatas pranoko visus lūkesčius.
Eglutė buvo labai laiminga, o mes, tėveliai, be abejonės, devintame danguje.“
Atsižvelgia į norus
Renata su džiugesiu dalijasi, kad jos mergaitė, nors dar visai neseniai pradėjo dainuoti, jau turi ne vieną laimėtą taurę ir diplomą su aukščiausiais įvertinimais iš konkursų.
„Aišku, aš neapsakomai ja didžiuojuosi ir džiaugiuosi, todėl negaliu nepasidalinti tuo ir su artimaisiais, ir su žmonėmis, kuriems įdomus jos kelias.
Sulaukiu labai daug palaikančių žinučių, komplimentų, gražių žodžių ir pagyrimų. Kiek yra tekę kur dalyvauti, niekada jos neverčiu to daryti. Man svarbiausia, kad Eglutė pati norėtų.
Visada atsižvelgiu į jos nuomonę ir norus, visada tariuosi, ar nori sudalyvauti konkurse, ar renginyje, nes be jos pritarimo nieko gero nebūtų – juk viskam reikia pasiruošti ir sunkiai dirbti“, – pasakoja mama.
Laisvalaikiu – pramogos su draugais
Paprastai Eglė per mėnesį turi 4-6 individualias pamokas, tačiau jei laukia konkursas, tenka padirbėti ir intensyviau. „Manau, kad tėvų tikslas ir siekiamybė yra surasti vaikui tinkančią ir patinkančią veiklą.
Man labai svarbu, kad ji turi užimtumą, kuris jai patinka, o tai yra svarbiausia.“
Renata atvira – kai nereikia rimtai dirbti, Eglutė būna itin vėjavaikiška. Ji niekada neatsisakys padūkti su vaikais ant batuto arba žaidimų kambaryje, jai labai patinka vandens pramogos.
„Jei tik turime progą, visada apsilankome močiutės kaime, kuriame Eglutė pirma skuba visur padėti. Net juokaujame, kad Eglutė – tikras kaimo vaikas.“
Skina pergales
Savo ruožtu Eglutės mokytoja sako, kad mergaitę mokina jau dvejus metus. Ji pabrėžia, kad muzikalumą Eglė paveldėjo iš mamos, kuri taip pat yra ypač muzikali.
„Vos tik Lietuva išsivadavo iš pandemijos gniaužtų, su Egle išvažiavome į konkursą Panevėžyje, kur ji užėmė pirmąją vietą, netrukus ji ėmė dalyvauti ir kituose konkursuose, kuriuose taip pat skynė pergales.
Iš pradžių jai drebėjo kojos, kaip ir visiems, atėjusiems dainuoti, tačiau dabar matau ją atsipalaidavusią. Jai padedu ne tik aš, jos vokalo mokytoja, bet ir šokių mokytoja. Judesiai tikrai gelbsti, kai dar trūksta patirties išreikšti dainą ne tik balsu, bet ir judesiais.
Eglė yra viena ramiausių mano mokinių. Žinoma, kartais pastebiu jos judesius ar veiksmus, kurie išduoda jaudulį, tačiau ji puikiai tvarkosi. Didelis pliusas, kad ji ant scenos atsirado tokiame amžiuje, kai vaikai dar negalvoja apie jaudulį – jie tiesiog mėgaujasi akimirka.
Štai dabar, po daugiau nei pusantrų metų darbo, Eglė jau pradeda suprasti, ką reiškia netaisyklingai dainuoti, kvėpuoti, negerai atlikti pratimus. Ji pati pradeda girdėti, ką daro ne taip ir man sustabdžius dainą iškart pasako, ką tiksliai padarė ne taip.“
Svarbiausia – talentas ir darbas
Pastaruoju metu Eglutė ant scenos lipa vis dažniau. „Esu iš tų mokytojų, kuri stengiasi, kad vaikai, lankantys pamokas, kuo dažniau liptų ant scenos. Kartais jie net nebūna patyrę, jų balseliai dreba, tačiau tokia patirtis juos labai ugdo ir skatina tobulėti.“
Pasiteiravus, kokias savybes vaikas turėtų turėti, kad pasiektų sėkmę ant scenos, Donata pabrėžė, kad itin svarbu tiek talentas, tiek įdėtas darbas.
„Nors šiuolaikinių technologijų dėka išgirstam būti vis lengviau, tačiau tai tik vienos minutės šlovė. O kad tų minučių būtų daugiau, reikia įdėti daug darbo ir praktikos. Norint išlikti ir dirbti muzikos srityje, turi atsiduoti ne tik siela, bet ir kūnu.“
