Jūra toli, vandenynas dar toliau, tačiau tai netrukdo devyniasdešimt aštuonerių buvusiai mokytojai pritraukti smalsuolių minias į Zarasų rajoną, į savo unikalų Salako jūrų muziejų.
Ten beveik šimtmečio sulaukusi senjorė ne tik pati pasakoja apie kiekvieną savo eksponatą, o jų muziejuje per 5000, bet ir dalija priesakus ar duoda pačiupinėti vieną kitą kriauklytę.
Kaip sako muziejaus įkūrėja, į devyniasdešimt devintuosius įžengusi senjorė Vida, kriauklė, kuri Salako jūrų muziejuje yra seniausias eksponatas, vaikystėje buvo jos mėgstamiausias žaislas.
„Tai man buvo tokia paslaptinga, tokia graži jinai. Mano lėlės buvo dėžėje, o ten buvo, kaip aš dabar pavadinu, mano auklė“, – pasakoja jūrų muziejaus įkūrėja Vida Žilinskienė.
O tolesnė draugystė su kriauklėmis ir kitomis vandens grožybėmis, kaip sako senjorė, užsimezgė, kai ji tapo pradinukų mokytoja. Juk mokyklos sovietmečiu, kaip sako, buvo labai skurdžios, jokių mokymo priemonių be sausos teorijos – nebuvo. O reikalavimai buvo griežti – ketvirtokas privalėjo mokėti daug.
„Jeigu tokiam mažiukui, kaip pati patyriau, nieko nerodysi, tai vaikui žinios iki durų. Daugumai. Na, ir taip į klasę vis kažką nusinešdavau. Kad vaikai geriau įsidėmėtų“, – sako V. Žilinskienė.
Norėjo mokiniams vesti įdomias pamokas
O tam, kad į klasę kažką nusineštų, senjorė sako turėjusi pasistengti pati – pirko kriaukles suvenyrų parduotuvėse. Gelbėjo ir draugai. Mat pati net jūros buvo nemačiusi, iki kol suaugo. Ir taip po truputį kolekcija ėmė pildytis. Ir ne tik kriauklėmis, kaip pasakokja senjorė. Jūrininku buvęs sūnėnas atvežė ir kitokių, tada niekam nematytų eksponatų: jūrų adatą, žiauriąją piraniją.
Turi senjorė ir ypatingų, kaukole pažymėtų jūros grožybių. Kodėl kaukolė?
„Kūgenio net ir kriauklė gali būti nuodinga. Nes kai žūsta, miršta pats moliuskas, nuodai gale plačiajam pasilieka“, – sako muziejaus įkūrėja
Dažniausiai ekskursijas ilgaamžė veda pati, sako ir pasikalbanti su užsukusiais svečiais, ir pajuokaujanti. Kai kam muziejaus įkūrėja ir priesakus duoda.
„Visi vyrai gyvenime turi būti tik tokie kaip jūrų arkliukai, o moterys ir merginos, kad nė viena, kad nebūtų, kaip jūrų arklytės“, – sako senjorė.
Ir paaiškina kodėl: „Mamos, kaip mes vadinam, gegutės. Jos neaugina savo šeimos.“
Eksponatų – virš 5 tūkstančių
Taip ilgaamžė užsukusiems į muziejų pasakoja apie kone visus savo muziejaus eksponatus, kurių čia nei daug nei mažai – per šešiasdešimt metų sukaupė per penkis tūkstančius.
Iš pradžių muziejus, kur gyvena kaukutis, gyvavo įkūrėjos namuose. Vėliau, kai jau eksponatai netilpo dviejuose kambariuose, jis buvo perkeltas į Gražutės regioninio parko lankytojų centrą. Administratorius Leonas sako, kad muziejus išties populiarus. Šešiasdešimt metų perkopęs muziejus, kaip sako L. Sadauskas, gali konkuruoti net ir su pajūryje esančiu.
„Ten yra daugiau gyvų eksponatų. Pas mus yra eksponatai, kuriuos galima pažiūrėti iš arčiau. Ir ankstesniais laikais pati Vida sakydavo, juos galima ir pačiupinėti“, – sako L. Sadauskas.
Ir sudomina tomis pamokomis, kaip sako administratorius, mokytoja Vida ne tik vaikus, bet ir suaugusius.
