Kai Europa viena ranka prekiauja su Rusija ir priima jos turistus bei oligarchų atžalas, o kita ranka su ja kovoja, kyla klausimas – kas čia vyksta ir ko šitaip tikimasi pasiekti.
Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politikos filosofas Alvydas Jokubaitis.
Rusų politologė prieš keletą metų rašė, kad Vakarai net ir po Krymo aneksijos nesuprato, kas yra Rusija, ir mėgina su Rusija žaisti hibridinį žaidimą – vieną vertus, tiesia ranką norėdami pasisveikinti, kitą vertus – norėdami vožti jai per veidą.
Jeigu nori nesuprasti Rusijos, tai ir nesuprasi Rusijos. Man keista ir tai, kas vyksta Lietuvoje. Šalis, kuri yra šalia, kuri turėtų pažinti Rusiją, net nelabai į ją gilinasi. Man atrodo, mes taip pat nelabai norime Rusiją suprasti.
Iš Vakarų man buvo keisčiau, kaip vokiečiai nesuprato Rusijos. Praktiškai iki vasario 24 d. vokiečiai toliau galvojo kaip reikės eksploatuoti dujas, o Rusijos generalinis štabas jau buvo paruošęs karinių operacijų planus ir skaičiavo, kiek laiko liko iki jų pradžios. Tai yra aklumas ir įsikalbėjimas sau tam tiktų dalykų, nenorėjimas matyti tikrovės, bet Vakarams tai būdinga ir juos galima suprasti.
Jie ilgai žaidė politiką ir dar iki šiol ją žaidžia. Visi iki šiol mėgsta pasakymą, kad politika yra žaidimas, bet dabar ant kortos yra pastatytos gyvybės ir mirtys. Vakariečiai vis dar galvoja, kai yra toli nuo jų ir kad tai yra mažai realu. Šiuo požiūriu juos galima suprasti, bet mes už tai jau mokame kainą.
Dabar tikima, kad Vokietijoje įvyko lūžis, kad įvyko esminis pokytis ir vokiečiai pagaliau suprasto savo klaidas, ir daugiau jų nebekartos. Jūs tuo tikite?
Europoje yra nelaimė, kuri vadinasi Vokietija. Tai, ką aš sakau, Lietuvos diplomatai neturėtų sakyti, susitikę su Vokietijos diplomatais, jie turi šypsotis, bet mes kaip laisvi žmonės turime suprasti, kad vokiečiai amžiais nepataiko į koją.
Tai jiems pavyko sukelti Pirmąjį pasaulinį karą, tai jiems pavyko sukelti Antrąjį pasaulinį karą, tai jie po Antrojo pasaulinio karo pasidarė kaip niekas jautrūs karo klausimams, bet netyčia prisidėjo prie Ukrainos karo. Aš nebijau to sakyti, nes nematymas galingiausios Europos valstybės, kas vyksta Rusijoje ir kad jie savo veiksmais skatina grobuonį, tai yra nelaimė.
Aš žinau, kad tai yra „Volkswagen“ tauta, ir žinant, kaip „Volkswagen“ susimovė ir visą pasaulį apgavo su savo kuro išmetimu, tai manau, kad Vokietijos politikoje kažkas vis kartojasi. Iš tikrųjų, virš vokiečių yra kažkoks prakeiksmas. Aš nenoriu demonizuoti, bet kažkas tokio yra.
Kai aš dabar girdžiu, kad vokiečiai lenkams siūlo raketas, bet lenkai jų nenori ir siūlo jas atiduoti Ukrainai, mes sakom, kad jie galėtų raketas atiduoti mums, nes jie yra įsipareigoję, bet mums jie tų raketų kažkodėl neduoda. Vokiečių arogancija yra fenomenas, kuris vertas atskiro apmąstymo.
