Krepšinio legenda Domantas Sabonis (26) šių metų kovo mėnesį su žmona Shashana Rosen (29) pirmą kartą tapo tėvais. Vyras apie asmeninį gyvenimą dažnai neatvirauja, tačiau jautriais kadrais dalijasi socialiniame tinke, o kartais mielos akimirkos būna užfiksuotos fotografų.
Neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ buvo paviešinta miela D. Sabonio ir jo sūnaus akimirka.
„Kūdikis Sabonis yra namuose“, – rašoma prie vaizdo įrašo.
Baby Sabonis is in the house. pic.twitter.com/R7XuzZcULg
— Frankie Cartoscelli (@FCartoscelli3) November 29, 2022
Vaizdo įraše matyti, kaip D. Sabonis krepšinio aikštelėje žaidžia su savo pirmagimiu. Netrukus prie jų prieina S. Rosen ir jiedu pradeda kalbėtis, o nuo sportininko veido nedingsta šypsena.
Primename, kad neseniai laidoje „Pasaulis pagal moteris“ vyras atsivėrė ne tik apie save krepšinio aikštelėje, bet ir papasakojo apie savo asmeninio gyvenimo užkulisius ir žmoną, su kuria neseniai susilaukė sūnaus.
Paklaustas, ar krepšinis jam yra jau tapęs darbu, Domantas tai paneigia, sakydamas, kad tai veikla, dėl kurios verta viską aukoti. „Krepšinis man yra sportas, kurį aš myliu, tai man kaifas. Visi draugai, šeima žiūri ir palaiko – geresnio jausmo net nėra“, – šypsosi vyras.
Santykis su tėčiu
Domanto tėvas Arvydas Sabonis – neabejotina lietuvių krepšinio legenda. Tad neabejotinai jo profesija ir įtaka Domantui padėjo apsispręsti dėl jo pačio ateites.
„Nežinau, kur būčiau dabar, jei ne tėtis. Pamenu, kad nuo mažens žiūrėdavau, kaip tėtis žaidžia Portlande ir nuo tada norėjau būti krepšininkas. Net nebuvo minties sukti kita kryptymi“, – kalba D. Sabonis.
Vis dėlto nuolatinis tapatinimas su tėvu, žmonių priminimas apie jį vyro neerzina – priešingai, jam patinka, kad žmonės ir po tiek laiko prisimena jį kaip krepšinio legendą.
„Aš žinau, kad mes su tėčiu esame visai kitokie žaidėjai. Tėvas jau legenda, man tik 26 metai, dar tik pradedu savo karjerą. Noriu savo vardą užsitarnauti – kad žmonės mane žinotų ne tik dėl to, kad esu Sabonis, bet ir dėl to, kad esu Domantas.
Kada žmonės kalba apie mano tėtį, sakydami „tu toks geras žaidėjas, bet tavo tėtis tai buvo kažkas tokio“, man tai malonu. Man patinka, kad žmonės dar vis kalba ir prisimena mano tėtį, kaip jis žaidė. Žmonės jį dar vis vertina ir myli. Mane tėčio pavyzdys skatina dar daugiau stengtis. Norėčiau ir aš palikti tokią žymę istorijoje“, – kalba krepšininkas.
Nors ir Domantas gimęs JAV, visos jo šankys čia, Lietuvoje. Jis paatviravo, kad su šeima labai mėgsta leisti laiką ir dažniausiai matosi tik vasaromis.
„Kepame šašlykus, mėgstame barbekiu namuose pasidaryti. Visi kartu visada žiūrime filmus, leidžiame laiką gamtoje. Mums patinka laiką leisti kartu, nors ir žinome, kad visi esame skirtingi ir turime savo gyvenimus“, – neslepia pašnekovas.
Trečiasis Sabonių šeimos vaikas, Domantas gimė Portlande, Amerikoje, o augo Ispanijoje. Tačiau Lietuvai jis širdyje turi yaptingą vietą.
„Man tai tėvynė, namai. Visada, kai grįžtu čia, į Lietuvą, apima kitoks jausmas. Čia krepšinis, šeima, namai. Turiu viską, ko reikia“, – apie Lietuvą kalba jis.
Prisiminė pažintį su žmona
Prieš kelis metus pasklido naujienos, kad vyras susitikinėja su amerikiete, buvusia „Lakers“ šokėja Shashana Rosen. Prieš metus pora susituokė, o šiandien jau ant rankų supuoja ir sūnų. Vyras paatviravo, kad jų pažintis buvo labai įprasta, tačiau kibirkštis užsiplieskė beveik iš karto.
„Amerikoje daug laiko prieš čempionatus, varžybas praleidžiu treniruodamasis. Po treniruočių su draugais susirenkame kartu pavakarieniauti, o į vieną vakarienę atėjo vieno iš mano geriausių draugų draugė. Ten susipažinome ir viskas toliau rutuliojosi“, – sako jis, pridurdamas, kad tai buvo „meilė iš pirmo žvilgsnio“.
Kartu su Shashana jie draugauja jau tris su puse metų. Kadangi vestuvės vyko dar nesibaigus pandemijai, Domantas atvirauja, kad į šventę negalėjo susirinkti kai kurie artimi NBA žaidėjai.
„Šventėme daug – 4 dienas ir 3 naktis. Buvome Prancūzijoje, Nicoje. Su visais draugais susirinko apie 85 žmones. Daugelis negalėjo atskristi, todėl viską buvo sunkoka suorganizuoti. Buvo jaudulio, ar visi galės atskristi, tačiau kai visi atvyko, jautėme ramybę“, – šypsosi vyras.
Paklausus, ar rutina po vestuvių bent kažkiek pasikeitė, krepšininkas nedaugžodžiauja: „Viskas taip pat ir mes tuo patenkinti.“
Pasirodo, kad sūnaus vardas Tiger buvo visiškai netikėta idėja iš itin artimo žmogaus: „Buvo minčių ir jį pavadinti lietuvišku vardu arba tokiu, kurį būtų galima pritaikyti kelioms kalboms. Tačiau tėtis pasiūlė šį vardą ir kažkaip jis prigijo dar prieš jam gimstant.“
„Sūnelis jau po truputį taria žodelius, sako „mama“. Manau, kad jam bus sunku pasakyti „tėti“, – juokiasi jis.
Nors ir pats Domantas neneigia krepšinyje norintis siekti tik aukštumų, jis teigia norintis, kad sūnus pats pasirinktų savo kelią gyvenime. „Aišku, visi, kurie žaidžia krepšinį, taip pat nori, kad ir jų vaikas žaistų. Bet mes jam leisime veikti gyvenime tai, ką jis nori“, – sako krepšininkas.
„Tėtis labai leisdavo mums pasirinkti tai, ką mes norime veikti gyvenime. Tačiau nuo pat mažens matėme, kad jis toks krepšininkas yra ir mes tokiais norėjome būti. Tačiau ėjome į savo aukštąją mokyklą, galėjome daryti viską, ką norime. Nebuvo tokio spaudimo“, – priduria jis.
O kaip gi pasiekti tą išsvajotą karjerą krepšinio aikštelėje? „Be sunkaus darbo nieko nebus. Tai gali būti genai, talentas, bet jei nedirbsi, nieko ir nebus. Pažįstu milijoną žmonių, kurie turi talentą, bet nieko nepasiekia, nes jie dėl to nedirba. Aišku, yra dalykų, kuriais mes su tėčiu esame panašūs aikštelėje.“
Planuose – didelė šeima
Prieš kurį laiką pats Domanto tėtis Arvydas Sabonis teigė norintis itin didelės šeimos ir džiaugėsi, kad tarp berniukų jam gimė dukra Aušrinė. Pats pašnekovas teigia, kad apie šeimos pagausėjimą jis taip pat pasvajoja.
„Aišku, mes irgi norėtume mergaitės, – šypteli jis. – Bandysim susilaukti antro vaikelio ir pasižiūrėsime, kaip viskas seksis. Mes norėtume didelės šeimos. Mano žmona turi dar penkis brolius ir seses, aš iš šeimos iš keturių vaikų. Mes pripratę prie didelių šeimų, bet bandysim ir žiūrėsim, kaip pasiseks.“
Nuolat tarp šalių keliaujantis vyras sako kartais apsvarstantis ir galimybę apsistoti Lietuvoje: „Tai būtų geras planas, jei baigčiau karjerą kur nors Europoje. Tikslas žaisti kuo ilgiau. Mes su žmona jau keturias vasaras čia prabuvome, tad jai čia labai patinka. Ji mėgsta stebėti varžybas, dažniausiai apsistojame Palangoje, ir viskas super čia.“
„Laimėjome su visomis legendomis“
Nuolatinis sirgalių palaikymas, šūksniai aikštelėje tarp besidaužančio kamuolio – tai Domanto kasdienybė. Tačiau jis tikina, kad atmintyje jam įstrigo kelios važybos, kurių niekada nepamirš:
„Prisimenu pirmąsias savo varžybas NBA. Jaudulys buvo labai didelis, žaidėme išvykoje prieš Filadelfiją. Buvo pilna salė, visi rėkė. Tas momentas, pirmosios varžybos, man labai stipriai įsirėžė mintyse.
Taip pat prisimenu čempionatą 2015-aisiais, kai iškovojome sidabro medalį. Kiekvienos varžybos iki finalo mums buvo tiesiog nuostabios. Laimėjome su visomis legendomis – Renaldu Seibučiu, Pauliumi Jankūnu, Mantu Kalniečiu. Tas man visą laiką liko galvoje.“
Vyras taip pat prabilo ir apie poilsį, kuris jam būtinas norint būti geru savo srityje:
„Aš visada ieškau balanso tarp krepšinio ir šeimos. Negali būti vien tik krepšinis, nes tuomet nežaisi gerai. Paskutiniais metais pastebėjau, kad po kiekvienų rungtynių aš vakare mėgstu su draugais, žmona išeiti pavakarieniauti, atsiplaiduoti. Turiu mintis pailsinti nuo krepšinio.
Indianoje būdavo taip: turėdavome laisvą dieną – nuvažiuodavome į Čikagą, eidavome į restoraną. Visada namuose turime draugų ir šeimą. Šią vasarą juokėmės, kad mes nemokame būti be žmonių. Mums patinka su visais būti linksmai.“
„Mes tsu Shashana tokie patys – mūsų žmonės nevargina. Mes glaudžiai bendraujame tiek su jos, tiek su mano draugais, jie visada kartu. Mums patinka būti apsuptiems žmonių“, – neslepia vyras.
Nors ir paskutiniu metu Domantas aikštelėje buvo patyręs traumų, tai jo nesustabdė nuo noro siekti dar daugiau savo karjeroje.
„Man truputį pasisekė, nes turėjau 10 varžybų, kuriose nedalyvavau dėl traumų ir dėl neseniai gimusio vaiko. Komanda man leido skristi namo ir pabūti kartu su šeima. Sakė, nepergyvenk, būk su šeima.
Kitais atvejais man sunku – negaliu visko stebėti nuo atsarginio suolelio, noriu eiti, daryti ir judėti. Kartais net ieškau galimybių, kada galėčiau eiti ir žaisti. Kiekvienais metais noriu vis daugiau varžybų sužaist“, – neslepia jis.
