Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia.
Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas. Ar pakankamai greitai ir efektyviai darbuotojams pavyksta susitarti su darbdaviais dėl didesnių algų?
I. Ruginienė: Ypač sunkiai. Visi įsivaizduoja, kad šiuo laikotarpiu dėl atlyginimų yra sunku susitarti, nes krizė, bet tai netiesa. Kiek aš save prisimenu, kiek tenka derėtis dėl atlyginimų, ar tai buvo iki pandemijos, kai mes skaičiavome milijoninius pelnus, ar tai yra dabar, kriziniais metais, lygiai taip pat sunku susiderėti dėl didesnių atlyginimų.
Darbdaviams vis netinkamas laikas, vis atsiranda priežastys, kodėl nereikia kelti. Dabar tą ryškiai parodo ir minimalios algos derybinis procesas, kada darbdaviai sako, kad reikia keisti formulę, nes staiga formulė rodo didesnį rezultatą nei jiems patinka. Tie visi momentai rodo tik vieną – nenoras kelti atlyginimus yra be galo didelis.
Pone Danai, gal verslas neturi iš ko jų kelti?
D. Arlauskas: Aš sakyčiau, kad profsąjungos užsiima politiniu popsu. Kai jos kalba apie tai, kad mes nedidiname atlyginimų, aš klausimą norėčiau pasukti šiek tiek kitaip, nes ne atlyginimo dydis sudaro esmę.
Mes didiname, bet perkamoji galia per tuos metus sumažėjo apie 6 proc. Dar daugiau – Amerikoje per 50 metų pragyvenimo lygis nepakilo, nors atlyginimai augo. Ir tai yra oficialūs skaičiai – nuo 1970 metų amerikiečio pragyvenimo lygis nepakilo, nors atlyginimas labai stipriai padidėjo.
Lietuvoje lygiai taip pat – atlyginimai didėja, bet didesnė infliacija suvalgo realų atlyginimų padidėjimą. Jei profsąjungos keltų klausimą, kaip užtikrinti, kad neblogėtų perkamoji galia, mes tada sakytume, jog jie užėmė labai gerą poziciją, bet jie ima tik vieną dėmenį. Jie ima tik skaitiklį, o kas yra vardiklyje, jiems nesvarbu.
Atlyginimai didėja, mes jau pralenkiame Estiją, į kurią visada lygiavomės ir žiūrėjome, kaip ji gerai gyvena. Mes pinigų masę pumpavome į rinką ir tai privedė prie infliacijos, kuri yra didžiausia Europos Sąjungoje. Tada kyla klausimas, ar atlyginimų didinimas yra panacėja tenkinti žmonių poreikius? Tikriausiai, kad ne.
I. Ruginienė: Aš noriu reaguoti į atlyginimų didėjimą. Mes labai linkę pasidžiaugti 10–12 proc. Lietuvoje kiekvienais metais augančiais atlyginimais, tai rodome ir visai Europos Sąjungai, kaip mes gražiai atrodome, bet reikia pasižiūrėti, iš ko susidaro tas augimas. Jei mes kalbame, kad vidutinis darbo užmokestis 10–12 proc. auga kiekvienais metais, tai aš jums atskleisiu paslaptį – jis auga dėl to, nes žmonės dirba nenormuotus viršvalandžius, švenčių dienomis, renkasi naktines pamainas ir dėl to, kadangi yra kiti darbo apmokėjimo tarifai, didėja vidutinis darbo užmokestis.
Didėja ne tik atlyginimas, bet ir darbo valandos?
I. Ruginienė: Jeigu pagal darbo valandų skaičių žiūrėtume, kurioje vietoje esame Europos Sąjungoje, tai mes esame lyderiai, vieni iš pirmųjų. Tai ar sąžininga yra sakyti, kad atlyginimai tiesiog auga? Aš manau, kad ne.
Jei mes kalbame apie perkamąją galią, tai taip, Danai, mes apie tai galvojame ir darome, dėl mūsų atlyginimai ir auga. Jie auga tam, kad augtų ir perkamoji galia. Jei ji neauga pakankamai, tai reiškia, kad atlyginimai auga per lėtai ir neužkloja infliacijos. Kainos auga žymiai sparčiau nei atlyginimai, todėl normalu, kad perkamajai galiai nėra, iš kur pasisemti resursų augti taip, kaip jūs norėtumėte.
Kitas dalykas apie pumpuojamus pinigus. Jau ne kartą sakiau, kad patys per pandemiją prašėte valstybės paramos, mes tada jus palaikėme. Valstybė įsiklausė į darbdavių prašymą, išdalino pinigus ir dabar sakote, kad tai paveikė infliacija. Tai atsiprašau, prisiimkite tada atsakomybę už tai, ko jūs prašėte.
Pone Danai, ar taip neužsisuka nesibaigiantis procesas – verslininkai didesnius kaštus darbuotojų atlyginimams permeta vartotojui, o tada kylančias kainas moka tie patys darbuotojai?
Taip, vienareikšmiškai. Inga labai simpatiškai atrodo, bet jei ji taptų ministre, būtų labai sudėtinga, nes ji šitą spiralę, apie kurią jūs kalbėjote, tęstų.
