Net pusė Lietuvos gyventojų nežino, ką darytų, jeigu kiltų ekstremali situacija, pavyzdžiui, karas, ar Astravo elektrinėje įvyktų nelaimė. Matydama tokias visuomenės apklausas, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradeda informavimo kampaniją – kelis mėnesius visoje Lietuvoje žmonės bus raginami pasiruošti įvairioms ekstremalioms situacijoms.
Kaip susikrauti išvykimo krepšį, ką jame turėti, kaip susidaryti veiksmų planą. Viskas tam, kad ištikus nelaimei, kilusiame chaose ir panikoje, mes visi galėtume lengviau susiorientuoti, kaip elgtis
Nors vasario 24-ąją rusų raketos smogė į taikinius visoje Ukrainoje, panika kilo ir Lietuvoje. Žmonės suskubo pirkti ir maisto atsargas ir bankomatuose grynintis pinigus. Štai, ką sakė gyventojai:
„Pirksiu 10 kilogramų.“
„Ką tik nusiėmiau pinigų grynųjų, todėl, kad viskas kortelėse.“
Kai kur bankomatuose net pritrūko grynųjų. Todėl galime tik įsivaizduoti, kokia panika kiltų, jeigu raketos kristų mūsų šalyje. Arba kiltų kita didžiulė nelaimė.
„Esame tiek stipri komanda, kiek mes sugebame veikti, kiek sugebame žinoti ir jeigu mes tai turėsime, mes būsime nenugalimi“, – tvirtina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tokioje situacijoje pirmiausia kyla klausimai – ką daryti, kaip elgtis, kur važiuoti, ką pasiimti su savimi? Naujausia visuomenės apklausa parodė, kad bent iš dalies į tokius klausimus atsakymus turėtų tik pusė šalies gyventojų.
„Tik 9 procentai, kurie tikrai žino, kaip elgtis. Dar 41 procentas mano, kad žino“, – teigia VRM vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.
Trečdalis gyventojų atsakė, kad greičiausiai nežinotų, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. 13 procentų prisipažino, kad tikrai nežinotų:
„Troboj pasikavočiau, ir viskas. — Turit susiruošęs kažkokį davinį? — Ne, kur čia. Ne, nėra. Dar nemąstom apie tai. — O kada reikėtų mąstyt? — Ką žinau.“
„Savo rūsy, namo rūsy, į rūsį eini, kur dingsi. — O ten valgyt, gerti, būtų kažkas? — Jeigu atsineši, tai bus.“
„Galvojat apie tai, kad reikėtų susiruošti, turėti atsargų? — Ai… Vis tiek neišgelbės.“
„Kur čia spėsi ruoštis. — Dabar. — Kol kas negresia, o paskui bus per vėlu.“
„Mes, pavyzdžiui, nieko. O vaikams esu pasakiusi, kad kuo greičiau kraukit lagaminus ir bėkit. O mes nieko.“
Todėl VRM pristatė naują visuomenės informavimo kampaniją, kuri atsiėjo pusę milijono.
Televizijoje, internete, radijuje, gatvėse, ar viešajame transporte netrukus pamatysite reklaminius klipus ir pranešimus: „Tikrini pranešimus telefone ir įjungi televizorių. Antras – paruoši šeimos planą. Trečias – pasirūpini išvyko krepšiu ir atsargomis. Visiems parodai kelią į saugią vietą.“
„Esame komanda. Turime planą“ – toks šios kampanijos šūkis, reklama sukurta pasitelkus krepšinio motyvus.
„Šia kampanija mes siekiame ne sukrėsti žmones, ne juos išgąsdinti, kad nebūtų panikos – atvirkščiai“, – aiškina VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Reklamuojama interneto svetainė lt72.lt – būtent šiame portale surašyta informacija, kaip pasiruošti įvairioms nelaimėms, kaip elgtis jų metu. Pavyzdžiui, kokius būtiniausius daiktus reikėtų turėti susikrovus į išvykimo krepšį – kad prireikus skubiai išvykti, netektų lakstyti po namus renkant daiktus, o viskas būtų jau sukrauta ir paruošta.
„Svarbiausia yra turėti tuos daiktus, kurie palaiko mūsų gyvybę. Neatsitiktinai 72 valandos, tai yra 3 paros“, – sako Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Tai ir maistas, ir vanduo, ir šiltesni drabužiai su miegmaišiu ir, galų gale, būtiniausi vaistai. Pravers nedidelis radijo imtuvas, žibintuvėlis, degtukai, artimųjų nuotraukos.
„Jeigu neveikia elektros prietaisas, nėra elektros, gali būti ir tokios situacijos, žvakės gali ne tik sušildyti, ne tik pasišviesti, bet ir kažkokio jaukumo priduoti“, – kalba D. Gurevičius.
Reikėtų susidaryti ir šeimos planą, kuriame būtų pažymėti kada, kur, ką ir kaip reikėtų daryti.
„Nelaimės atveju, pačios paprasčiausios nelaimės, gaisro atveju, jūs kažkur darbe, kažkas darželyje – kur jūs visi susitiksite, kokioje konkrečioje vietoje? Pas tetą, kieme prie smėlio dėžės, tas vietas, pagal kiekvieną šeimą reikėtų apsitarti“, – aiškina D. Gurevičius.
Reikia būti pasiruošus ir turėti omenyje, kad kilus, pavyzdžiui, karui, šalis panirs į chaosą – galbūt nebus elektros, interneto, parduotuvės, užsikimš keliai, kai kurie jų bus net nepravažiuojami, o ir neaišku, ar gausite degalų. Kita vertus, jei sutriks bankiniai atsiskaitymai, o grynųjų ir neturėsite – nieko negausite.
„Akivaizdu, kad mes, valstybės institucijos, negebėsime pirmosiomis valandomis pasirūpinti vieni kitais, jei įvyktų didelio masto nelaimė, reikės vieni kitais rūpintis, svarbiausia kiekvienas mes iš savęs turime pasirūpinti“, – teigia D. Gurevičius.
Portale lt72.lt yra pilnas sąrašas, kaip susikrauti tokį krepšį. Ten pat rasite ir sąrašą vietų, kuriose oficialiai yra priedangos. Dažniausiai tai mokyklos.
„Gyvenimas verda kiekvieną dieną ir šiandien mes turime čia kažkokį archyvą, vadovėlius, o kai ateis diena X, ir kai staiga prireiks…“, – sako D. Gurevičius.
Kaip priedanga tiks ir namo rūsys, požeminė automobilių aikštelė, įvairūs tuneliai. Šeimos plane pasižymėkite tokias vietas iš anksto.
„Suomijos pavyzdys, sako, kad net ir tos slėptuvės, jos turi būti paruošiamos, net paromis skaičiuojama, tai nėra toks minučių reikalas“, – tvirtina D. Gurevičius.
Anot vidaus reikalų ministrės, ateityje civilinės saugos pamokos bus dėstomos vaikams mokyklose, o šiemet visose savivaldybėse turėtų atsirasti parengties pareigūnai, kurie rengs mokymus gyventojams, kaip būti pasiruošus įvairioms krizėms. Planuojama rengti ir pratybas kartu su latviais, estais, lenkais ir suomiais.
Vien pasirengimui nelaimei Astravo elektrinėje per 5 metus bus išleista virš 90 milijonų eurų.
