Susituokti ketinančios poros jau planuoja vestuves 2023-aisiais, tačiau jauniesiems, panašu, teks patuštinti kišenes – augančios kainos neaplenkė ir šios srities. Planuojantiems vestuves šiemet teks atseikėti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų, tikina vestuvių planuotojos.
Vestuvių planuotojos Karolina Meginytė iš „KM vestuvės“, Justina Vasiljevaitė iš „Piktas Keksas“ ir Teresa Ulozienė iš „Vestuvių laikas“ vienbalsiai sutaria – visų paslaugų kainos išaugo.
Kaina pakilo maždaug 5 tūkst. eurų
Planuojantiems šiemet iškelti vestuves su maždaug 50 svečių ir gyvo garso muzika, teks atseikėti nemenką sumą. K. Meginytė skaičiuoja, kad tokios vestuvės kainuos apie 25 tūkst. eurų.
„Pigiau sunkiai pavyks, dėl to, kad maistas ir gėrimai atims apie 10 tūkst. eurų, praktiškai 40 proc. biudžeto. Be to, reikia pasirūpinti išvaizda, daug kainuoja įvairios grožio paslaugos, apranga, žiedai“, – pasakojo vestuvių planuotoja.
Justina iš „Piktas Keksas“ paantrina, kad jei praėjusiais metais vestuvės kainavo 20-30 tūkst. eurų, šiemet numatomas švenčių biudžetas siekia 25-35 tūkst. eurų.
Vestuvių planuotoja T. Ulozienė, vertindama į ją besikreipiančių klientų norus, pastebi, kad vestuvės kainuos nuo 30 tūkst. eurų, tačiau kaina gali svyruoti ir yra individuali, apskaičiuojama įvertinus jaunavedžių poreikius.
Lyginant su praėjusiais metais, šventės kaina padidėjo maždaug 5 tūkst. eurų – 2022-aisiais panašaus masto vestuves jaunieji atšvęsdavo už maždaug 20-25 tūkst. eurų.
„Nuo praėjusio sezono kainos labai pakilo. Jau praeitą sezoną jos buvo bekylančios, bet šiemet viskas brangsta dėl įvairių energetinių dalykų. Viskas brangsta, natūraliai brangsta ir paslaugos, už tas pačias sumas niekas nebenori dirbti, nes paprasčiausiai nebepragyvena“, – teigė Karolina.
Išskirti vieną paslaugą, kuri brango labiausiai, nelengva – kyla visų paslaugų kainos. „Maistas pabrango, alkoholis pabrango. Be abejo, visi kiti tiekėjai įvertina savo asmenines išlaidas, tad ir darbo, kurį jie atlieka, kaina didėja.
Viskas brangsta, pagrinde visi nuo 100 iki 300 eurų pabrangino paslaugas arba pridėjo papildomą mokestį, pavyzdžiui, už kurą“, – teigė T. Ulozienė.
„Didžiausias kainų padidėjimas jaučiamas šventės vietų nuomos kainose bei masto gamybos ir tiekimo srityse. Visoje likusioje rinkoje kainos kilo, tačiau ne drastiškai“, – pastebi J. Vasiljevaitė.
Keliems dalykams pinigų negaili
Vis tik, yra paslaugų, už kurias jaunieji moka neskaičiuodami. Anot vestuvių planuotojos Karolinos, poros investuoja į prisiminimus, kurie lieka po vestuvių:
„Jaunieji tikrai nemažai išleidžia fotografams ir videografams. Šios paslaugos brangsta, šiemet dar pabrango, lyginant su praėjusiais metais. Bet žmonės tam skiria nemažą dalį biudžeto.
Kartais kelia nuostabą, kad vestuvių biudžetui paskirta viena suma, o vos ne 25 proc. jo skiriama būtent šiems dalykams.“
J. Vasiljevaitė taip pat pažymi, kad nors jaunieji skirtingai susidėlioja prioritetus, bet fotografų paslaugoms netaupo.
„Ši paslauga būna visose vestuvėse. O paskutiniaisiais metais videografai neatsilieka nuo fotografų ir jaunieji už šventės įamžinimą foto ir video formatu negaili biudžeto, nes supranta prisiminimo prasmę ir vertę“, – teigė „Piktas Keksas“ vestuvių planuotoja.
T. Ulozienė pažymi, kad visada jauniesiems rekomenduoja netaupyti savo išvaizdai – jei norisi brangesnės suknelės ar žiedų, netaupykite, nes tai – viena svarbiausių gyvenimo dienų. Taip pat ir fotografams, videografams, kad net po daugelio metų būtų smagu ir malonu žiūrėti įamžintas vestuvių akimirkas.
„Kas labai smagu, kad žmonės vestuvėms tikrai užsisako ir netaupo geroms, kokybiškoms grupėms, atlikėjams, kurie dainuoja savo dainas, kurie yra žinomi. Žmonėms tai yra kaip vyšnia ant torto. Jie nori pamaloninti ir save, ir svečius“, – priduria T. Ulozienė.
Kiekybę keičia kokybė
K. Meginytė pastebi, kad kitos vestuvių tendencijos drastiškai nesikeičia, tačiau kai kurių paslaugų jaunieji vis tik atsisako. Pavyzdžiui, vis dažniau šventės apsieina be vedėjo.
„Kuo toliau, tuo labiau ryškėja tendencija, kad žmonės apsieina be jo. Negaliu sakyti, kad dėl to kažkas būna labai blogai, nes jaunieji užsisakinėja muzikantus, gyvas grupes, kartais net ne vieną, o kelias ir vedėjui nelabai lieka, kur pasireikšti.
Vedėjas gali atlikti moderatoriaus funkciją, pristatyti, kas po ko išeis, bet tai nėra vedėjas, kuriam reikia linksminti žmones. Dažnai jaunieji pabrėžia, kad tikrai nenori jokių žaidimų, estafečių, tiesiog nori gražaus vakaro ir gerų šokių“, – pasakojo „KM vestuvės“ vestuvių planuotoja.
„Piktas Keksas“ vestuvių planuotoja priduria, kad šventėse dalyvauja vis daugiau svečių, šventės tampa vis didesnės, pasirenkama vis įvairesnė programa:
„Daugiau laiko praleidžiama šokių aikštelėje, nes jau didžiojoje dalyje švenčių kviečiamos gyvo garso grupės. Daugėja emocingų kalbų ir prisiminimų pasidalinimų iš svečių vakaro metu.
Jaunųjų pora ir jų svečiai patiria daugiau įvairių vertingų patirčių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje vestuvėms yra taikomi aukšti standartai. Atsižvelgiama ne į kiekybę (maisto, pramogų, gėrimų), o į jų kokybę.“
Justina priduria, kad iš vestuvių švenčių traukiasi perdėta pompastika, atsisakoma fejerverkų, šampano piramidžių, prabangių automobilių nuomos.
„Mane labai džiugina, kad atsisakoma perteklinių pramogų ir programos elementų. Atsigręžiama į jaukumą, bendravimą su artimaisiais, laiką praleistą su jais. Kitaip tariant – perteklinį šou pasirodymą keičia pertrauka, kurios metu svečiai, jaunieji gali daugiau praleisti laiko kartu“, – priduria ji.
Sumos vokeliuose didės?
Pasiteiravus, ar augant vestuvių šventės kainai ir svečiai į vokelius turėtų dėti didesnę sumą, vestuvių planuotojos patikina, kad vienos taisyklės, kiek pinigų dėti, nėra.
„Pirmiausia visiems svarbu suprasti, kad šventę jaunieji planuojasi pirmiausiai sau, paminėti datą ir surinkus visus artimiausius žmones su jais kartu pasidžiaugti gražiu gyvenimo įvykiu.
Jaunavedžiai patys turintys biudžeto ribas atsakingai renkasi žmones, kuriuos nori matyti savo šventėje, o ne tuos, kurie galimai atneš didesnį vokelį. Šventė apie meilę ir gyvenimą, ne apie vokelio turinį.
Kiekvieno svečio pasirinkimas, kokią sumą dovanoti porai, o kartais net ne pasirinkimas, o galimybės. Brango viskas aplinkui, tačiau tai nereiškia, kad kažkiek pakilęs atlyginimas leis daugiau išlaidauti. Tokiais gyvenimo etapais žmonės linkę taupyti“, – pastebi vestuvių planuotoja J. Vasiljevaitė.
„KM vestuvės“ vestuvių planuotoja Karolina priduria: „Tai asmeninis dalykas, kiekvienas kiek gali, tiek deda, jaunieji nekviečia svečių tam, kad šventė jiems atsipirktų.
Bet manau, kad pagal kainas ir dovanos turėtų kažkiek didėti. Natūralu, kad jeigu kažkada 20 eurų atrodydavo didelė dovana, dabar puikiai suprantame, kad su 20 eurų nelabai ką nuveiksi.“
Vestuvių planuotoja T. Ulozienė prieš einant į šventę rekomenduoja pasidomėti, kur vyks vestuvės, kiek maždaug kainuos vakarienė vienam žmogui:
„Jeigu įdėjote einant su draugu ar vyru 200 eurų, tai yra poros susimokėjimas už vakarienę. Visa kita, kas yra virš, jau yra jūsų dovana. Bet tai asmeninis reikalas.“
Ji taip pat pastebi, kad dažnai dovanojama suma priklauso ir nuo ryšio su jaunaisiais – tendencija tokia, kad kuo artimesnis ryšys, tuo didesnė suma dedama. Tačiau vis dažniau poros sudaro dovanų sąrašus, iš kurių galima išsirinkti, ką naudingo ir reikalingo galite padovanoti.
