Įprastai, kai žmogus blogai atlieka savo darbą, jis piktinasi:
„O žinote, kiek man moka?!“ Žinau. Ir nesuprantu, ką čia veiki. Mano nuomone, viskas labai paprasta: nepatinka – nedirbk. Ir taip visur.
Blogai tau gyvenasi su žmogumi – negyvenk. Blogai su tavimi elgiasi verslo partneriai – keisk. Blogai atrodo kostiumas – atiduok tam, kam jis tiks labiau. Blogai miegi – skirk dėmesio savo sielos būsenai. Blogai jautiesi – gydykis. Blogai gyvenasi šalyje – išvažiuok. Daryk, o ne verkšlenk.
O jeigu nieko nedarai ir nekeiti, vadinasi, tau gerai. Būk atviras su savimi – tau gera. Gera žliumbti. Gera skųstis. Gera kentėti. Gera būti auka. Gera, kai tave užjaučia. Gera, kai už tave sprendžia ir tau padeda. Gera nieko nedaryti su savo gyvenimu. Ramu. Nuspėjama. Tai tavo komforto zona. Sėdėti šūde – tavo komforto zona.
Tai ir yra esmė. Didžiausia gyvenimo esmė. Jeigu nesi auka, tai kas esi? Jeigu nežliumbsi, ką darysi? Juk reikės kažką daryti. Jeigu atsisakysi šios nuostatos: „Man nepakeliamai sunku, bet nešu savo kryžių“, tai kas liks? Kur eisi be kryžiaus? Kaip iš viso be jo gyvensi?
Nespręsti – tai irgi sprendimas. Nekeisti – tai irgi pasirinkimas. Jeigu taip pasirinkai, pripažink tai, gauk premijas, mėgaukis jomis. Bet neknisk proto kitam. Jis neprivalo žaisti tavo žaidimų.
Pripažink: esi ten, kur nori būti. Tai ir yra tiesa.
