Pernai pavasarį penkiametės dukros netekusi Laura Čekanavičienė negali susitaikyti su skaudžia netektimi. Su diagnozuotu laringitu į ligoninę atvežtos mergaitės gyvybė čia ir užgeso. Šeima įsitikinusi, kad dėl dukros mirties atsakingi medikai, laiku nesuteikę reikiamos pagalbos. „Man ši istorija šiandien – tragedija, kurios priežastis yra abejingumas ir tiesiog elementaraus žmogiškumo trūkumas“, – konstatuoja moteris.
Dar praėjusių metų gegužės 2 d. VUL Santaros klinikose (VULSK) Vaikų ligoninėje mirus dėl laringito gydytai dukrai Marijai teisybės ieškoti šeima nusprendė teisiniu keliu ir kreipėsi į prokurorus.
„Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį, kad siekiame išaiškinti ne tik konkrečius medikų veiksmus, bet ir pačios įstaigos galimybes užtikrinti, kad būtų suteikta visa būtinoji pagalba“, – pabrėžė moteris.
Mirė ligoninės palatoje
Pasak jos, sunku protu suvokti, kai net du kartus į universitetinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, laikomą medicinos kompetencijos centru Lietuvoje, tą pačią dieną pristatytas vaikas, sirgęs, kaip jau šiuo metu yra žinoma, laringitu (laringotracheitu), uždūsta ligoninės palatoje taip laiku ir nesulaukęs kompetentingos pagalbos.
Moteris stebėjosi, kodėl abu kartus dukra buvo apžiūrėta tik gydytojų rezidentų: „Tik vėliau supratome, kad dukros apžiūrose nebuvo nei vieno labiau patyrusio gydytojo, kuriam galbūt visi požymiai, neatrodę įtartini karjerą pradedantiems rezidentams, būtų sukėlę įtarimų ir būtų įvertinti visai kitaip.
Kalbu apie tokius požymius kaip kad deguonies kiekio organizme sumažėjimas, kraujo tyrimuose užfiksuota acidozė, apsunkintas kvėpavimas ir įtartinai besikilnojanti krūtinė – tai signalizavo apie kvėpavimo ir širdies nepakankamumą, tačiau neatsirado specialisto, kuris būtų profesionaliai įvertinęs šiuos požymius…“
Šeima sako norinti atsakymų, kodėl rezidentai buvo palikti vieni priimti sprendimus, nors, moters teigimu, sprendžiant iš šios dienos perspektyvos, buvo ne viena priežastis patikėti, kad dukros situacija buvo žymiai sudėtingesnė, nei tąkart pasirodė pradedantiems medikams.
Neplaninis patikrinimas pradėtas dar rugpjūtį
Prokuratūra patvirtino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad daugiau detalių kol kas pateikti negalinti.
„Tai yra labai jautri situacija ir, siekiant atsakyti į artimiesiems kylančius klausimus, objektyviai įvertinti situaciją, Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, tarnybos pareigų neatlikimo, pagal Baudžiamojo kodekso 229 str.“ – komentavo generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovės, neplaninis patikrinimas dėl minimai pacientei teiktų sveikatos paslaugų kokybės VULSK Vaikų ligoninėje pradėtas pernai rugpjūčio 3 d. Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu bei lapkričio 16 d. gautu ir prie atliekamo tyrimo prijungtu pacientės tėvams atstovaujančio advokato prašymu.
„Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį, kad siekiame išaiškinti ne tik konkrečių medikų veiksmus, bet ir pačios įstaigos galimybes užtikrinti, kad būtų suteikta visa būtinoji pagalba.“
„Patikrinimo metu bus įvertinta pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir atsakyta į pareiškėjų pateiktus klausimus dėl nustatytos diagnozės pagrįstumo, pacientės apžiūros bei būklės įvertinimo tinkamumo, gydytojų įrašų korektiškumo bei išsamumo, gydytojų rezidentų teikiamų paslaugų koordinavimo tinkamumo, paskirto gydymo ir priežiūros tinkamumo, pacientės gaivinimo veiksmų tinkamumo ir kt. Neplaninį asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimą planuojama baigti iki šių metų balandžio 3 d.“ – nurodoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Savo ruožtu Santaros klinikos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nuo komentarų susilaiko.
Po pirmo vizito išleista į namus
Paprašyta prisiminti šeimą sukrėtusios istorijos pradžią, Laura pasakojo, kad viskas prasidėjo labai netikėtai.
„Sekmadienį, gegužės 1 d., dukra atsibudo negaluojanti – sunkiau kvėpavo, tarsi duso, prastai jautėsi. Neturėjo nei temperatūros, niekuo nesiskundė, bet savijauta pasirodė įtartina, tad per pietus vyras nuvežė Mariją į Santarų klinikų priėmimo skyrių“, – prisiminė ji.
Ten mergaitė apžiūrėta, padaryti tyrimai ir buvo nustatytas laringitas. Moteris sakė negalinti detaliai papasakoti, kaip dukra su vyru buvo sutikta, kas buvo paaiškinta, bet sugrįžus pamatė gerokai nustebinusį apsilankymo išrašą:
„Jame dukrą apžiūrėjusios rezidentės buvo pažymėta, kad mergaitė elgėsi agresyviai, nesileido būti apžiūrima. Ši detalė labai užstrigo – juk ji tik penkerių metų itin smulki mergytė. Tad tai, kad rezidentė pažymėjo agresyvų elgesį kaip tam tikrą veiksnį charakterizuojant pacientę, pasirodė itin netaktiška.“
Gydytojai rezidentei patikinus, kad situacija nėra rimta, Marijai tik buvo paskirtos inhaliacijos ir leista jau kitądien eiti į darželį. Moteris teigė, kad į kraujo tyrimų atsakymus tuomet per daug nesigilino, mat pasitikėjo specialistais. „Tačiau jau tik po visko atkreipėme dėmesį, kad kraujo tyrimai fiksavo acidozę – taip turbūt atsitiko dėl kvėpavimo nepakankamumo“, – užbėgdama įvykiams į priekį pastebėjo ji.
Mergaitei pradėjus mėlti ji skubiai išgabenta į ligoninę
Vakare mergytei staiga prasidėjo dusulio priepuoliai – ji pradėjo mėlti, dusti, tad tėvai iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Labai greitai atvykę medikai ir apžiūrėję Mariją ją nusprendė vežti į tas pačias Santaros klinikas.
„Greitosios medicinos pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais lėkė per miestą. Nors nebuvo vėlyvas vakaras, greitosios pagalbos automobilyje dukra užmigo, kas atrodė įtartina. Paramedikė ragino ją budinti. Dar būnant namuose paramedikė paskyrė dukrai deguonies kaukę, mat fiksuotas labai žemas, tik 84 proc. deguonies kraujyje įsotinimo rodiklis. Atrodo, kad deguonis padėjo, ligoninę dukra pasiekė jau su tolygiu kvėpavimu“, – pasakojo Laura.
Vis tik su tokia skuba atvežta mergaite, pašnekovė teigimu, nebuvo skubama pasirūpinti. Kadangi moteris turėjo sulaukti COVID-19 testo atsakymo, priimamojo palatoje praleido virš valandos.
„Kartais užeidavo seselė, rezidentė, tačiau nė karto dukros būkle atidžiai nepasidomėjo, neapžiūrėjo. Niekas neturėjo noro nei atsakinėti į mano klausimus, nei atidžiai ištirti dukros būklę. Rezidentės elgesys neatrodė labai priimtinas – kuomet bandžiau išsiaiškinti, kas jai gali būti, pasidalinau paramedikės spėjimais dėl galimos astmos, sulaukiau atsakymo, kad, suvok, čia „mes specialistai, mes ir spręsime“.
Ne kartą užkliuvo jautrumo trūkumas, kaip kad paprašius įleisti ir vyrą, kad šis padėtų palaikyti deguonies kaukę, nes dukra tuomet buvo nerami, rezidentė užsiminė kažką apie tai, kad nei dukros, nei vyro elgesys pirmo apsilankymo metu nebuvo itin adekvatus, tad geriau nereikia. Tačiau pagalbos prižiūrint dukrą taip pat nepasiūlė“, – skausmingą istoriją dėstė moteris.
Paliko stebėjimui tik „dėl to, kad jau buvo vėlu“
Kadangi, kaip tvirtino Laura, medikai didelio susidomėjimo situacija nerodė, ji ėmė manyti, kad gal jaudintis išties nėra dėl ko. „Nė vienas iš mano vaikų nėra sirgęs laringitu, tad nieko apie tai ir nežinojau“, – pridūrė ji.
Moters teigimu, atvykus į ligoninę antrą kartą taip pat nebuvo pakartoti ir dukros tyrimai, tačiau kadangi ligoninėse su vaikais teko lankytis ne itin daug kartų, į šią detalę ji neatkreipė dėmesio: „Maniau, kad tyrimus padarys vėliau. Juo labiau kad jautėsi, jog į mano klausimus ne itin norima atsakinėti, o mes savo apsilankymu tiesiog sutrukdėme.“
Kadangi buvo pakankamai vėlyvas vakaras, nuspręsta mergaitę palikti stebėjimui Specializuotame vaikų ligų skyriuje. „Tačiau, kaip vėliau sakė kita ligoninės rezidentė, tik dėl to, kad jau vėlu, nors tokios būklės pacientai paprastai nėra guldomi“, – pastebėjo Laura.
Ji stebėjosi ir tuo, kad renkant palatą dukrai tiek gydytojai rezidentei, tiek seselėms svarbiu veiksniu pasirodė mišraus raidos sutrikimo įrašas.
„Dukrai jis buvo diagnozuotas jau seniai, tačiau požymiai tokie nežymūs, kad pati to nei minėjau, nei akcentavau. Tai buvo įrašyta ir dukros medicininiuose dokumentuose, nors nei dukros būklei, nei elgesiui sutrikimas neturėjo įtakos. Vėliau supratome, kad būtent sutrikimo įrašas ir paminėjimas dėl „agresyvaus elgesio“ pirmo apsilankymo metu galėjo tapti priežastimi, kodėl dukra nebuvo atidžiai apžiūrėta“, – kalbėjo moteris.
Paryčiais dukrą rado be gyvybės ženklų
Laura pasakojo, kad skyriuje buvo paskirta individuali palata, o rezidentė nuo pat pradžių tikino, kad nėra ko jaudintis, mat mergaitės būklė niekuo neypatinga ir kitądien tikrai išleis namo.
„Ji buvo apsilankiusi kelis kartus, tikrino deguonies kiekį, tačiau dukros atidžiai neapžiūrėjo, nes mergytė miegojo. Atkreipiau jos dėmesį dėl įtartinai besikilnojančios krūtinės kvėpuojant. Susirašėme ir su vyru, kad atrodo labai įtartinai – namuose likusio sūnaus kvėpavimas vertinant krūtinės darbą nė kiek nepanašus į ligoninėje atsidūrusios dukros.
„Visas medikų elgesys buvo labiau ciniškas – nenorėta nieko aiškinti, gilintis. Nepamenu, kad bent kuris iš jų, su kuriais tąkart susidūrėme, būtų pareiškę užuojautą.“
Tačiau rezidentė ne kartą patikino, kad tai būdinga laringitui, ir nėra ko pergyventi, kaip ir dėl to, kad sumažėjęs deguonies kiekis organizme. Kadangi nei vienam iš medikų situacija nepasirodė rimta, reanimacijos klausimas net nebuvo keliamas“, – įvykius dėstė pašnekovė.
Pasak moters, dukra visą laiką miegojo, tad jos būklė ir pačiai neatrodė sudėtinga.
„Nerimavau tik dėl smarkiai besikilnojančios krūtinės, buvau nusprendus nemiegoti ir budėti, tačiau pačios rezidentės ir seselių paraginta eiti miegoti – maždaug pusę dviejų nakties – taip ir pasielgiau. Dukra kelis kartus buvo pabudusi, neramino tas pats apsunkintas kvėpavimas.
Nuo pirmos valandos nakties iki penkių ryto dukros būklė nei rezidentės, nei seselių nebuvo tikrinta, tai patvirtina medicininiai dokumentai. O tada, kai atėjo seselė tikrinti deguonies kiekį, dukra jau neberodė gyvybės ženklų“, – susijaudinusi pasakojimą tęsė Laura.
Sukrėtė nejautrumas
Kaip prisimena ji, kai apie situaciją seselė informavo gydytoją rezidentę, prasidėjo tikra panika. „Dukrą ilgą laiką bandė gaivinti palatoje. Neprisimenu, kas buvo kalbėta tiksliai, tik girdėjau, kad trūksta gaivinimo įrangai reikiamų komponentų, ieškota žmonių. Jautėsi didelis pasimetimas.
Kodėl dukra iškart nebuvo vežama į reanimaciją, nežinau. Pati buvau šoke, laukiau atvykstančio vyro. Dukrą išvežė tik po geros valandos, o dar po kiek laiko pakvietė pranešti, kad išgelbėti nebepavyko…“ – su širdgėla konstatavo ji.
Lauros teigimu, tiek iš gydytojos rezidentės, tiek iš reanimacijos medikų reakcijų atrodė, kad norima kuo greičiau nuo šios situacijos atsiriboti:
„Visas medikų elgesys buvo labiau ciniškas – nenorėta nieko aiškinti, gilintis. Nepamenu, kad bent kuris iš jų, su kuriais tąkart susidūrėme, būtų pareiškę užuojautą. Apie dukros mirtį mums pranešė tiesiog reanimacijos koridoriuje – neprisistačiusi moteris pasitiko mus vos atsidarius durims. Tepasakė: „Vaikas mirė“. Neįvardijo nei priežasties, nei ką paaiškino.
Kuomet vyras susmuko, tarsi ne itin noriai, bet pasiūlė pabūti šalia esančiame kabinete. Paliko vienus, niekas nieko nebandė aiškinti, kas nutiko. Jautėsi, tarsi norima mumis kuo greičiau atsikratyti.
Neprisimenu, kad būčiau išgirdusi bent vieną paguodos žodį. Ką jau kalbėti apie galimybę pasikalbėti su specialistais – psichologais. Nei vienas iš medikų nebuvo suinteresuotas parodyti bent menkiausios atjautos. Pasirašėme dokumentus, susirinkome daiktus iš palatos skyriuje ir viskas, išvykome iš ligoninės.“
Rado ištaisytus rodiklius
Pasak moters, kaip ir sakė nuojauta, jokios komunikacijos ar bandymų kažką paaiškinti iš ligoninės nesulaukė ir toliau:
„Per visą šį laiką nesame sulaukę nė vieno skambučio, laiško siekiant paaiškinti, kas nutiko, pareikšti užuojautą ar suteikti bent menkiausios informacijos. Apie dukros mirties priežastį sužinojome tik po dviejų mėnesių – kai mirties liudijimas atsirado e.sveikatos sistemoje.“
Tačiau jau pirmomis dienomis po mirties iš ligoninės atsiėmus visus dokumentus, kuriuose užfiksuota visa mergaitės priėmimo ligoninėje istorija, moterį šokiravo vienas dalykas.
„Vienoje vietoje buvo keistas deguonies rodiklis – užtušavus senąjį ir parašius naujus skaitmenis. Taip pat supratome, kad dukros nebuvo apžiūrėjęs ar apie jos būklę informuotas nei vienas daugiau patirties turintis gydytojas. Visus sprendimus, kiek supratau iš apsilankymo, priėmė kelios gydytojos rezidentės“, – apgailestavo ji.
Šeima pažymi ne tik ieškanti teisybės ir išaiškinimo, kodėl mirė jų dukra, bet ir kelia klausimą dėl Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumo.
„Norisi garsiai apie tai kalbėti, kad galbūt ateityje pavyktų išvengti panašių nelaimių“, – guodėsi Laura.
