Daržovių augintojams, kaip ir kitiems verslą vystantiems po atviru dangumi, iššūkių pastaraisiais metais netrūksta. Reikia prisitaikyti ne tik prie gamtinių pokyčių, laukinės gamtos, bet ir prie geopolitinių sąlygų bei prie iš viso to kylančių pasekmių. Iš didžiausios daržininkų ir vaisių augintojų parodos „Fruit Logistika“ daržovių augintojai sugrįžo išgirdę, kad ant jų pečių guls dar daugiau aplinkosauginių reikalavimų.
Daržininkų delegacija, sudaryta iš Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA), bendrovės „Auga group“ ir „Jovaigė“ atstovų, aplankė Vokietijoje vykusią „Fruit Logistika“ parodą. Pasak LDAA direktorės pavaduotojos Indrės Lukoševičienės, Berlyne vykusi paroda jau buvo 30-oji, tačiau jos, ir kartu dalyvavusių ūkininkų akimis, ji šiemet kuklesnė nei prieš COVID-19 pandemiją.
„Parodoje parodėme, kad ir Lietuvoje yra užauginama kokybiška produkcija, sužinojome rinkos naujoves. Šiais metai ypatingo dėmesio sulaukė svogūnai, jų rinkoje labai trūksta. Stende lietuviškomis daržovėmis domėjosi Lenkijos, Čekijos, Serbijos, Kroatijos, Rumunijos, Bulgarijos, Olandijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Kipro, Izraelio atstovai“, – dėsto I. Lukoševičienė.
Tradiciškai prieš parodą vyko ir „Freshfel Europe“ forumas, kuriame, kaip ir kiekvienais metais, buvo aptartos sektoriaus tendencijos ir naujienos. LDAA atstovės teigimu, pateikta rinkos apžvalga nenudžiugino. Esą pokovidiniu laikotarpiu daržovių vartojimas sumenko, nes išaugo jų kaina, o vartotojai įjungė taupymo režimą.
„Sektoriaus laukia nauji pakuočių, tausaus pesticidų naudojimo reikalavimai. Ar bus įmanoma išauginti daugiau produkcijos, išlaikyti ją nesugedusią, parodys laikas“, – naujai atsiradusiais reikalavimais nesidžiaugia I. Lukoševičienė.
Naujienos palies ūkininkus
Panašios nuomonės ir įmonės „Jovaigė“ komercijos vadovas Tomas Osencovas. Jis taip pat sutinka, kad paroda „Fruit Logistika“ itin reikšminga stiprinant ryšius su turimais partneriais ir yra puiki terpė naujiems ryšiams užmegzti.
Parodoje jis sako taip pat išgirdęs apie ūkininkų laukiančias naujoves dėl naujų pakuočių, tačiau, pasak jo, perdirbėjų tai neturėtų liesti.
„Daržovių augintojai nepatenkinti dėl griežtėjančių reikalavimų. Vienokių ar kitokių įsipareigojimų pastarąjį dešimtmetį jiems tikrai netrūksta. Tokia yra ES politika. Daugelis šalių daro atskirus sprendimus. Pionierė yra Prancūzija ir ji pernai jau įsivedė tokią tvarką, kad neperdirbti vaisiai ir daržovės negali būti pakuojami plastikinėse pakuotėse. Todėl bulvių, svogūnų jie negali pakuoti į plastiką.
Tuo metu perdirbėjams kiek kita tvarka. Štai mūsų atveju mes virtus burokėlius pakuojame į vakuumuotus maišelius, kitaip mes tiesiog negalime jų apdoroti“, – pasakoja T. Osencovas pastebėdamas, kad burokėlių vartojimas pastaraisiais metais liko panašius, kaip ir iki pandemijos pradžios.
Kaina sunkiai dengė patiriamas sąnaudas
Daržovių augintojų atstovė pripažįsta, kad pastaruoju metu iššūkių sektoriuje netrūksta. Praėjusiais metais labai išaugo daržovių savikainos sudedamosios dalys, tokios kaip trąšos, kuras, energetiniai ištekliai, darbo užmokestis, pakuotės.
„Daržovių sektorius labai jautrus energetikos kainų šuoliams, nes didžioji dalis derliaus laikoma saugyklose. Augintojus gelbėjo tik padidėjusios produkcijos kainos.
Beje, tuo pačiu norime priminti, kad daržovių kainas diktuoja ne augintojas, o bendra ES rinka, bendras ES šalių derlius. Buvo laikotarpių, kai daržovių kaina sunkiai dengė auginimo sąnaudas. Lietuvoje daržovių savikaina yra didesnė nei kaimyninėje Lenkijoje.
Tačiau supirkėjas Lietuvos augintojui nemoka daugiau, jei gali nusipirkti pigiai Lenkijoje ar kitoje šalyje. Ir tik kai visoje Europoje būna gautas mažesnis derlius, jų negalima pigiau atsivežti iš kitur, kaina pakyla ir Lietuvoje“, – susiklosčiusią padėtį rinkoje paaiškina I. Lukoševičienė.
Daržovių plotai didėjo
Pasiteiravus, kaip praėjusiais metais keitėsi daržovių plotai Lietuvoje, kokių daržovių plotai augo, kokių traukėsi, LDAA direktorės pavaduotoja sako, kad 2022 m. deklaruotų daržovių pasėliai padidėjo 815,35 ha, arba 13,49 proc., – iki 6 858,18 ha. Uždaro grunto daržovių plotai yra sumažėję 1 ha.
Asociacijos narių bendras daržovių plotas kiekvienais metais po truputį didėja – 2021 m. didėjo 193 ha, šiemet tik 78 ha. Daugiausia didėjo moliūgų plotai – beveik 800 ha ir 2022 metais jų deklaruota 1 703 ha. Lietuvoje metai iš metų morkų ar kopūstų neauginama tiek (atitinkamai 602 ir 560 ha), kiek per metus padidėja moliūgų plotai.
„Moliūgai ir toliau daugiausia auginami dėl susietų ir kitų išmokų, siekiant pasididinti ekonominį valdos dydį, o ne dėl prekinės produkcijos“, – primena seniai keliamą problemą I. Lukoševičienė, pridurdama, kad šiandien didelį susirūpinimą daržovių augintojams kelia nevaldomai didėjanti stumbrų populiacija.
Anot jos, stumbrai persikėlė į intensyviausią daržovių prekinės produkcijos ūkių regioną, Kėdainių rajoną.
Nesuvaldžius stumbrų, yra tikimybė neapsirūpinti lietuviškomis daržovėmis. Paprašius patikslinti, ar išaugintų daržovių – bulvių, morkų, kopūstų, burokėlių – užteksime iki naujo lietuviško derliaus, I. Lukoševičienė užtikrino, kad pagrindinių lietuviškų daržovių dar yra, tikėtina, kad jų užteksime.
Ruošiasi sėjai
Daržovių augintojai jau ruošiasi pavasarinei sėjai. LDAA atstovė sako, kad vieni augintojai trąšomis pasirūpino iš rudens, kiti jų dar tik planuoja įsigyti. Šiandien trąšos pinga, palengva grįžta prieš karą buvusios kainos, trąšų kainų kitimui didelę įtaką daro dujų kainos – pingant dujoms, trąšos taip pat pinga.
Tačiau M. Laukaitis apgailestauja, kad trąšos pinga ne taip greitai, kaip to tikėjosi žemdirbiai.
„Dabar ūkininkas sprendžia ne tik produkcijos auginimo, pardavimo klausimus, bet dar tampa ir savotišku biržos žaidėju, nes turi nuolat stebėti trąšų kainas, kad nereikėtų permokėti“, – reziumuoja patyręs ūkininkas, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas.
