Jau ketvirtą savaitę ieškoma vasario 4-ąją mįslingomis aplinkybėmis dingusio Mykolo Davidonio. Iki šiol klausimų daugiau nei atsakymų, nežinioje gyvena ne tik jo tėvai, bet ir prisidedantys prie jaunuolio paieškos bei sekantys įvykius.
Žinia apie Mykolo dingimą sujaudino daugelį, o dar daugiau nerimo kelia nežinomybė, kuri gaubia jo dingimo aplinkybes.
Tačiau nei šeima, nei savanoriai nenuleidžia rankų – toliau nepailsdami ieško dingusio paauglio ir nesustos tol, kol Mykolas bus rastas.
Paieška tęsiama kasdien
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Mykolo tėtis Mindaugas Davidonis pasakojo, kad dingusio sūnaus planuojama ieškoti iki pat Kauno, Nemuno, jis pats, kartu su savanoriais, intensyviai tęsia paieškas.
Būtent savo jėgų ir laiko neskaičiuojantys į paiešką prisijungiantys savanoriai suteikia jėgų ir vilties nepasiduoti, nors pečius slegia nežinia.
„Atsiliepė labai daug žmonių savanorių, kaip ir minėjau, Evaldas Bubulis, kuris suorganizavo tokių patyrusių specialistų. Laivynas, kuris irgi prisijungė labai greitai. Tai suteikia jėgų daryti toliau.
Skambina ir narai profesionalūs, kurie pakonsultuoja. Jie savo matymą pasako, kaip gali būti, kad nebūtinai tose vietose, gali būti ir kitose vietose. Kalba iš savo praktikų, kur buvo rasti skenduoliai, patarimų duoda.
Iš tikrųjų, daug palaikymo dabar. Su visais pasikalbam, nėra lengva pamatyti, kad ir turi, kiek suprantu, geriausią kažkokią techniką“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė dingusio vaikino tėtis.
Tačiau kyla didžiausias iššūkis – net ir pasitelkiant įvairios technikos ir specialistų pagalbą, Mykolo nepavyksta rasti jau daugiau nei tris savaites. Atsekti siūlo galo nepadėjo nei rasti jaunuoliui priklausę daiktai – kuprinė, striukė, ausinių dėklas, ausinės, banko kortelės ir telefonas, nei faktas, kad telefoną pavyko atrakinti:
„Nerandam [Mykolo] – tai toks sunkumas ir aiškumo trūkumas. Teritorija didelė, upė galinga. Labai nelengva.“
Būtina nusibrėžti įsitraukimo ribas
Mykolo dingimas tapo ne tik jo šeimos, bet ir kone visos Lietuvos nelaime – žmonės iš visų šalies miestų atvyksta į paiešką, kiti prisideda kitais būdais, o kai kurie visą informaciją seka socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.
Tokios ir panašios istorijos natūraliai sukelia nerimą, todėl svarbu žinoti, kaip nepaskęsti informacijos sraute ir nepakenkti savo psichologinei sveikatai.
Kokių klaidų nedaryti, kaip sau padėti nenugrimzti į neigiamus jausmus ir nepasiklysti dideliame informacijos sraute, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Jis pastebi, kad nelaimės ir tragedijos, įvykstančios bendruomenėse, sukrečia kiekvieną. Tačiau G. Navaitis pažymi ir vieną didžiausių klaidų, kad kai kurie seka kiekvieną detalę, o tai gali skaudžiai atsiliepti savijautai.
„Nemažai žmonių suskubo prisidėti – vieni savanoriauja, kiti bando prisidėti kitokiais būdais. Žmonės reaguoja iš esmės, neproblemiškai.
Svarbiausia, šiuo atveju, tinkamai nusibrėžti įsitraukimo ribas. Labai svarbu kiekvienam iš mūsų sau atsakyti į klausimą – kiek aš galiu padėti?“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo psichologas.
Davė naudingą patarimą
Didžioji dauguma geba objektyviai įvertinti situaciją ir reaguoja įvertindami savo galimybes padėti, emocinę reakciją tokios nelaimės sukelia kelioms valandoms.
Susidaro aiški įvykių seka: sureaguojama, vėliau seka tikslingi pokalbiai, kurių metu informuojama apie nelaimę, vėliau ieškoma sprendimo, kaip galime padėti:
„Gali būti, kad atsakymai, kaip padėti, nebus rasti, nes nebus tinkamų galimybių, sąlygų, todėl, tokiu atveju, didžiausia pagalba bus naudingas pokalbis su šalia esančiais, pavyzdžiui, paaugliais, apie grėsmes bei nelaimes.“
Vis tik, kai kurie įninka į situacijos sekimą ir diena iš dienos praleidžia ne vieną valandą skaitydami naujausią informaciją. Tačiau būtina išmokti atsiriboti nuo informacijos srauto.
Psichologas rekomendavo laikytis „informacinės dietos“ – išmokti suprasti, kiek informacijos mums reikia gauti ir koks jos kiekis mums išties naudingas.
„Taip pat siūlau paprastą patarimą, kuris pravers kiekvienam iš mūsų: pamėginkime sau garsiai įvardinti, ką darome“, – patarė G. Navaitis.
Tai nesunkus, tačiau naudingas veiksmas: garsiai sau įvardinkite, kokius veiksmus atliekate, pavyzdžiui, „dabar skaitau komentarus“, „dabar paskaitysiu naujienų portalus“:
„Kai tai įvardinsime sau garsiai, suprasime, kiek daug laiko praleidžiame perteklinei informacijai ieškoti, švaistome brangias minutes, o tai tikrai neišeina į naudą, kalbant apie mūsų psichologinę sveikatą.“
Dingo vasario 4-ąją
Primename, kad Mykolas Davidonis Vilniuje dingo vasario 4 dieną, eidamas namo iš draugo gimtadienio. Nuo to laiko vyksta aktyvi jo paieška – šukuojamos Neries pakrantės, ieškoma vandenyje, pasitelkiama visa įmanoma technika – sonarai, echolotai, dronai.
Po kelių dienų nuo dingimo buvo rasti Mykolui priklausę daiktai – striukė ir kuprinė, netoli Žirmūnų tilto vėliau rastas ir jo ausinių dėkliukas, ausinės, banko kortelė ir telefonas.
Nors telefoną pavyko atrakinti, ten, rodos, nepavyko rasti jokios naudingos informacijos, kuri padėtų atsekti, kas įvyko jo dingimo dieną.
Mykolo paieška ir toliau vyksta kasdien – susibūrė daug savanorių, kurie diena iš dienos prisideda prie paieškos ir viliasi, kad greitu metu jis atsiras.
Prisidėti prie pagalbos ieškant dingusio 15-mečio galite „Facebook“ grupėje „Mykolo paieška“ paspaudę čia.
Visi, matę vaikiną ar turintys naudingos informacijos raginami skambinti numeriais +37061216174 arba 112 ir pasidalinti žinia socialiniuose tinkluose.
