Skurdas Lietuvoje matomas ne tik kaimeliuose, bet ir didmiesčiuose. Nors vilniečiams badauti netenka, o darbų yra, tačiau kainoms šovus į kosmines aukštumas, jie taip pat priversti susiveržti diržus.
Beveik 2 metų Rokas ir penkiametis Arijus – brangiausia, ką turi netoli Vilniaus, Riešėje gyvenančios Julijos Janušienės šeima. Daugiausia šeimos išlaidų taip pat skiriama jiems, tiksliau – jų privačiam darželiui.
„Grubiai turbūt 800-900 eurų, vien už darželį. Tikrai labai pasijaučia“, – sakė moteris.
Julija leistų berniukus į valstybinį darželį, bet vietų nėra. Nors šeimos pajamos kai kuriems atrodytų nemažos – beveik 3 tūkstančiai eurų – jauni tėvai apgalvoja, kaip tinkamiau juos išleisti, ypač kai pakilo kainos. Anksčiau maistui Julija per savaitę išleisdavo 100 eurų, dabar prireikia ir 140.
„Švieži lietuviški agurkai – praktiškai 9 eurai už kilogramą. Tai pagalvoji, ar tikrai, ar pasiimti tą paprastesnį ilgavaisį“, – kalbėjo moteris.
Šeima 200 eurų išleidžia degalams, dar apie porą šimtų kainuoja šildymas, elektra ir dujos. Taip par reikia mokėti paskolą už būstą. Julija su nerimu laukia, kiek teks pakloti, kai perskaičiuos palūkanas.
Padidėjusios kainos verčia net vidutines pajamas gaunančią šeimą planuoti kuklesnes atostogas ir kitaip taupyti. Kad šeimai būtų lengviau, nesulaukusi, kol jaunausiam sūnui sukaks dveji, Julija grįžo į darbą.
„Jei negali mažiau išleisti, gal gali daugiau uždirbti. Jeigu negali daugiau uždirbti, reikia mažiau išleisti“, – kalbėjo Julija.
Vilnietei Svetlanai Bogdanovič išleisti mažiau jau turbūt nėra kur. Ji turi negalią, tad bet koks darbas netinka, o valstybės skiriama neįgalumo pensija – 372 eurai. Iš šių pinigų 200 eurų ji atidavė kambario nuomai, susimokėjo už telefoną, nusipirko bilietų autobusui, maisto. Beveik mėnesiui teliko 40 eurų.
Su keliais eurais kišenėje Svetlana jau išmoko gyventi. Nors išvirto puodo sriubos užtenka dviem dienom, ji eina pietauti į labdaros valgyklą.
„Sriuba ten nepaimioš kokia. Bet sriuba. Nei makaroniukų neįdėta, nieko ten“, – guodėsi moteris.
Iš labdaros valgyklos Svetlana išeina ne tuščiomis. Ką gavo, užteks vakarienei.
„Batonas, čia kažkoks pyragėlis išsipūtęs, su sasyska gal, varškė, jogurtas“, – lauknešėlį rodė vilnietė.
O ryte keliaus jau į kitą labdaros valgyklą – ir taip kone visą savaitę. Neseniai sudegė namas, kur gyveno Svetlana, tai ir būtiniausių daiktų, ir rūbų ji turi susirasti, nes naujų, tokių, kokių turėjo, neįperka.
„Galvojau, vasarą kaip apsirengsiu… Prašom“, – graudinosi moteris.
Labdaros organizacijos pastebi, kad tokių, sunkiai besiverčiančių, pakilus kainoms daugėja.
„Didžiausias skaičius besikreipiančių žmonių yra didžiuosiuose miestuose, kas yra natūralu, nes ir žmonių labai daug gyvena. Mažesnių regionų tendencija, kad bendruomenės yra labiau linkusios pastebėti vieni kitus, labiau dalintis ir pasirūpinti“, – kalbėjo Lietuvos Carito vadovė Deimantė Bukeikaitė.
Paramos kreipiasi ir jaunos šeimos, vieniši senoliai, studentai. Valdžia aiškina, kad padeda pažeidžiamiausiems, kiek gali.
„Suprantama, kad norisi daugiau, bet ir tos pačios pensijos, vienišo žmogaus išmoka, energijos kainų dalies amortizavimas – tuos sprendimus priėmėme tiek, kiek valstybės biudžetas leido“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tiesa, labdaros organizacijos girdi, kad gauti tai, kas priklauso, ne taip lengva.
„Girdime atvejų, kai žmones aprėkia, jiems moralizuoja, mėto replikas, kad „dar ir jūs čia atėjot“. Tai žeidžia žmones ir tada jie atsisako kreiptis pagalbos“, – sakė D. Bukeikaitė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
