Ekonomistas Raimondas Kuodis stebisi Lietuvos sėkme pasaulio laimės indekse. Anot eksperto, du faktoriai lėmė Lietuvos šuolį laimės indekse – viltis ir augimo perspektyva.
Lietuva Laimės indekse iš 57-os vietos pašoko į 20 vietą. Pasak Jungtinių Tautų skelbiamo Pasaulio laimės indekso, Lietuva lenkia Lenkiją (39 vieta), Estiją (31 vieta) ir Latviją (41 vieta). Ukraina šiame tyrime užima 92, Rusija – 70 vietą.
Sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą. Duomenys šių metų Pasaulio laimės indeksui buvo renkami 2020-2022 metais.
R. Kuodis: „Ekonomiškai padarėme gana rimtą stebuklą“
Anot ekonomisto, du faktoriai lėmė Lietuvos šuolį laimės indekse – viltis ir augimo perspektyva.
„Gyvenime viltis yra labai svarbi. Tu gali būti žemai pagal pajamas, bet jei matai, kad yra greitojo augimo perspektyva, tai būsi laimingesnis matydamas tą perspektyvą“, – pasaulinio laimės indekso rezultatus „Žinių radijui“ komentuoja R. Kuodis.
Ekonomistas priduria, jog pasiekus aukštą vietą pasauliniame indekse bus sunku kilti dar aukščiau.
„Dabar kopti aukštyn bus gerokai sunkiau. Nes kitos į pirmąjį 20-uką patenkančios šalys yra išsivysčiusios, gerai susitvarkiusios. Jose mažas korupcijos lygis, negresia karas. Lengva aplenkti šalis, kuriose karas, badas ar gamtinės stichijos“, – aiškina ekspertas.
Anot R. Kuodžio, Lietuvoje galima akivaizdžiai pastebėti ekonominį pakilimą – į šalį plūsta užsienio investuotojai, atsirado nemažai turtingų žmonių, galinčių sau leisti prabangesnius namus ar automobilius. Tai, pasak ekonomisto, yra stebuklas.
„Lietuvoje žmonės badu nemiršta, aišku, yra skurdo ir nelygybės. Bet ekonomiškai padarėme gana rimtą stebuklą“, – Lietuvos šuolį pasaulio laimės indekse apibūdina R. Kuodis.
Psichologas Andrius Kaluginas priduria, jog gerėjanti ekonominė situacija yra susijusi su laimės lygiu, tačiau dažno lietuvio laimę užgožia pavydas.
„Lietuvos laimės lygis matuojamas posakiu „galiu sau leisti“. Kai aš negaliu sau kažko leisti, tada atsiranda pavydas tiems, kurie sau gali leisti daugiau“ – aiškina psichologas.
A. Kaluginas: pirmautume ir nelaimingiausių šalių reitinge
Pasaulio laimės indeksas matuojamas remiantis tokiais rodikliais kaip BVP skaičius vienam gyventojui, duomenimis apie gyventojų sveikatą, socialines pašalpas, pilietines laisves bei korupcijos paplitimą. Anot psichologo A. Kalugino, rodikliai nebūtinai atitinka tai, ką jaučia žmonės.
„Indeksai yra daugmaž objektyvus rodiklis, nes tai yra skaičiai, padidėjimai, tam tikri lygiai. Objektyvūs rodikliai nebūtinai turi koreliuoti su subjektyviu pojūčiu“ – „Žinių radijui“ teigia psichologas. Ekspertas priduria, jog pagal pasaulio laimės indekso rodiklius lietuviai turi galimybę jaustis laimingais. Tačiau nesijaučia.
„Daug turtingų žmonių skundžiasi, kad nėra laimingi. Subjektyviai jie nelaimingi dėl įvairių priežasčių: vienam nesiseka verslai, kito neklauso pavaldiniai, trečiam sunku valdyti valstybę. Tai yra subjektyvus jausmas. Objektyvūs rodikliai sako, kad Lietuva yra pažengusi šalis ir joje sudarytas visas pagrindas džiaugtis“, – pasaulio laimės indeksą komentuoja psichologas.
Visgi, A. Kaluginas kritiškai vertina laimės indeksą ir panašaus tipo reitingus. Anot specialisto, tai tik pasirinktų matavimo rodiklių klausimas, kelintą vietą užimtų Lietuva.
„Jei sudarytų nelaimingiausių šalių reitingą ir į jį įdėtų savižudybių lygį, alkoholizmą, demografijos pokyčius, emigracijos lygį, geopolitines grėsmes, korupciją ir pasitikėjimas politikais tai pagal tokius rodiklius Lietuva taip pat pirmautų. Tai matavimų klausimas“, – situaciją vertina psichologas.
Ekonomistas R. Kuodis teigia, jog svarbu valdyti lūkesčius, nesitikėti daugiau, nei yra įmanoma. Pasimatavus lūkesčius galima pajausti laimę.
„Laimė – skirtumas tarp realybės ir lūkesčių. Reikia laiku gyvenime suprasti, kokios yra ribos. Nesakau, kad reikia neturėti ambicijų, bet reikia turėti pamatuotas ambicijas. Tada ramiau žiūrėsit į kaimyno praturtėjimą“, – dėsto R. Kuodis.
