Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose.
Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.
O štai ekspertai aiškina, kad bankai žmonių antplūdžio tikėtis ir neturėtų – visų pirma, gyventojams reikia tų pinigų turėti, kad galėtų juos bankams sunešti. Taip marijampoliečiai aiškina, kodėl savo santaupų nenori laikyti terminuotuose bankų indėliuose:
„Ne mano amžiuj. Aš jau pensininkė. Reikia turėti išmanymo, kur ką dėti.“
„Ir į kojinę reiktų įsidėti.– Kodėl? – Tokie laikai. Nežinai, kas ten ryt bus.“
„Bankų daug ir kada išgirsti, kad jie turi didelius pelnus, tai neramina, iš kur jie.“
„Gali nuvertėti, gali prapulti jie, gali bankrutuoti. Gali įvairių dalykų būti. Šiais laikais pasitikėti banku yra labai blogai.“
„Geriau, kai pinigai prie savęs stovi, o bankai kiekvienas pelnosi iš žmonių.“
Gyventojai pamiršo prieš dešimtmetį pamėgtus indėlius, rodo ir statistikos duomenys. 2015-ųjų pradžioje terminuotų indėlių sąskaitose gyventojai laikė maždaug pusę lėšų, 2023-ųjų – jau mažiau nei penktadalį. Pasak SEB banko, taip lietuviai esą praranda krūvą pinigų.
„Skaičiuojame, kad vien SEB banke, jeigu klientai nesidomės savo pinigais, tai tiesiog nesutaupys apie 160 milijonų eurų. Na, jeigu dar skaičiuotume Lietuvos kontekstu, tai apie pusę milijardo“, – aiškina SEB banko atstovė Eglė Dovbyšienė.
Lietuvių nevilioja ne tik išaugusios, bet ir iš neigiamų į teigiamas pavirtusios indėlių palūkanos. Tokių nematėme jau seniai – indėlių palūkanos didžiausios per 7 metus. Europos centrinis bankas palūkanų normą nuo pernai liepos neigiamo 0,5 procento padidino iki 3 procentų šį kovą.
„Mūsų banke taip pat skaičiuojame, kad 4 eurai iš 5 yra tik tais laikomi atsiskaitomojoj sąskaitoj, vadinasi euras yra tik įdarbinamas. Ta tendencija, aišku, auga, dėl to labai svarbu kalbėti dar labiau apie švietimą, apie finansinį raštingumą“, – sako E. Dovbyšienė.
Lietuviai, SEB banko duomenimis, taupyti gali ir turi iš ko: penktadalis SEB‘o klientų sąskaitose laiko nuo 1000 iki 5 tūkstančių eurų, o daugiau nei trečdalio lėšos sąskaitose viršija ir 10 tūkstančių eurų.
Tautiečiai sako, kad kitur santaupų laikyti nėra kur:
„Pasirinkimo nelabai yra. Arba namie ten laikai kokiam stiklainyje, arba kojinėje. Nežinau, tai bankas vienintelė galimybė.“
„100 procentų saugiau kaip namie.“
Visgi ekonomistas Algirdas Bartkus aiškina, kad šioks toks indėlių padidėjimas yra. Mat palyginus šių ir pernai metų vasario mėnesius matytume apie 5 procentų indėlių prieaugį. Išskyrus pernai kovą, prasidėjus karui Ukrainoje – žmonės nenorėjo kaupti santaupų terminuotose indėliuose, nes negalėtų jų bet kada išsiimti.
„Gyventojai, matyt, bijodami to, kad Rusijos federacija užpuls ne tik Ukrainą, bet ir kitus kraštus, kad tie kariniai veiksmai jie išsiplėtos, tiesiog paėmė ir dalį pinigų turėjo sau rezerve, tiesiog vat iš karto čia pat pasiekiamus, kad jeigu jie ketino ar bėgti, ar dar kažkas tai darytis“, – sako A. Bartkus.
Naujų indėlių, kurie buvo padėti šių metų vasario mėnesį lyginant su sausio mėnesiu, anot Bartkaus, augimas siekė apie 15 procentų, taigi bankai skųstis neturėtų.
„Gyventojai atsižvelgdami į tai, kad susidarė palankesnės sąlygos dabar taupyti dėl to, kad palūkanos yra didesnės kažkiek tai didina tas taupymo apimtis, bet nereikia galvoti, kad jie štai dabar plūstels ir iš nežinia, kur tuos pinigus suneš, pirmas dalykas, tai tuos pinigus reikia turėti“, – kalba A. Bartkus.
Pasak ekonomisto, kita priežastis dėl ko gyventojai vengia pasidėti santaupas į indėlius – nelegalios pajamos. O norintiems taupyti kaupiant pinigus terminuotuose indėliuose ekonomistas primena, kad tai yra nulinės rizikos finansinis instrumentas, nes jei koks bankas ir gaus galą – žmonių sunešti pinigai bus padengti iš indėlių draudimo.
