Vakar aktorė Aleksandra Metalnikova socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė liūdną žinią apie brolio Aleksejaus netektį. Jo gyvybė užgeso po ilgos ir sunkios kovos su agresyviu smegenų vėžiu.
„Štai ir viskas! Po sunkios ligos ir ilgos kovos, šiandien ryte 8.11 val. iškeliavo mano mylimiausias broliukas Aleksej. Jis išėjo apsuptas mylimų žmonių meile ir rūpesčiu, be skausmo ir nerimo, stipriai laikant mus už rankos“, – skaudžią žinią pranešė aktorė.
Paliko jautrią žinutę
Pasak A. Metalnikovos, prieš palikdamas šį pasaulį brolis paprašė visiems perduoti jautrią žinutę:
„Dėkoju visiems už jūsų palaikymą. Jūs visi nerealūs, tokie fantastiški. Ir prašau, šiandien nusišypsokite sau didžiausia šypsena, vien dėl to, kad esate gyvas ir švęskite savo būsimo gyvenimo pirmąją dieną.
Esu girdėjęs vienoje dainoje – kažkas šiandien net neatsibudo, bet tik ne jūs, tad švęskite savo būsimo gyvenimo pirmąją dieną. Nusišypsokite sau didžiausia šypsena ir mėgaukitės šia fantastiška diena.“
A. Metalnikova taip pat visiems padėkojo už užuojautą šiuo nelengvu metu. „Ačiū visiems už palaikymą!“ – rašė aktorė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad A. Metalnikovos broliui prieš keletą metų smogė agresyvus smegenų vėžys. Aktorė yra pasakojusi, kad žinia apie ligą buvo labai netikėta: vyras neturėjo jokių žalingų įpročių, jautėsi gerai, tačiau vieną rytą pabudo ir viską matė kaip per miglą.
Dėl per naktį pablogėjusio regėjimo vyras kreipėsi į gydytojus, o atlikus tyrimus išgirdo tai, ko nesitikėjo – jam buvo nustatyta ketvirtos stadijos glioblastoma – agresyvios formos smegenų vėžys.
Susirgęs Aleksejus tapo ir tėčiu, jis su žmona susilaukė dukrelės. A. Metalnikova naujienų portalui tv3.lt anksčiau yra kalbėjusi, kad dukrelė broliui suteikia jėgų gyventi toliau:
„Dukra broliui suteikia daug jėgų kovoti už gyvenimą ir stengtis kuo ilgiau būti šiame pasaulyje“, – tąkart kalbėjo moteris.
Smegenų vėžys – nerimą kelianti diagnozė
Smegenų vėžys – gąsdinanti diagnozė, kuri netikėtai užklupti gali ir vaikus, ir suaugusius. Kad būtų galima sustabdyti navikų plitimą yra itin svarbu pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje ir laiku pradėti gydymą.
Būtent dėl to naudinga žinoti simptomus ir požymius, kurie gali išduoti smegenų vėžio ligą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams prieš kurį laiką dalinosi Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovas prof. Vytenis Pranas Deltuva.
Profesorius Vytenis Pranas Deltuva teigė, kad dalis navikų, kurie auga smegenyse, yra galimi priskirti smegenų vėžiui. Anot jo, pirminiai smegenų augliai sudaro maždaug 2-3 proc. visų onkologinių susirgimų, kurie pasitaiko ir suaugusiųjų, ir vaikų amžiaus grupėje.
„Galvos smegenų vėžys vaikams dažniausiai yra nustatomas 3-12 metų, o suaugusiems dažniausiai pasireiškia esant 40-70 metų amžiaus. Pirminiai galvos smegenų navikai, kuriuos sąlyginai galima prilyginti vėžiui, auga iš smegenų atraminių ląstelių, kurios yra vadinamos glijos ląstelėmis: astrocitai, oligodendrocitai ir mikroglijos.
Įvykus visų šių ląstelių genetinėms mutacijoms, jos gali pradėti daugintis, nors to daryti neturėtų. Taip atsiranda įvairiausių rūšių taip vadinami glijos navikai. Šie navikai sudaro maždaug apie 60 proc. visų pirminių galvos smegenų auglių, kurie turi daug bendrų bruožų kaip kitų organų ar sistemų navikai“, – aiškino tąkart profesorius.
Bendras bruožas yra tas, kad kaip ir kiti navikai, pirminiai smegenų augliai auga be aiškių ribų, jie nėra susidarę, pavyzdžiui, kažkokioje kapsulėje. Palaipsniui jie infiltruoja sveiką smegenų audinį, išskiria tam tikras medžiagas, kurios žudo normalias smegenų ląsteles ir vėliau pažeistas vietas užima navikinis audinys:
„Taip pat navikinės ląstelės išskiria tam tikrus faktorius, kurie stimuliuoja navikinių kraujagyslių formavimąsi, kad navikas galėtų apsirūpinti tam tikromis maisto medžiagomis ir krauju. Be to, yra slopinama imuninė sistema, kad ląstelės, kurios turėtų apginti organizmą nuo svetimų ląstelių, neatpažintų navikinių ląstelių ir su jomis nekovotų.“
Visgi, galvos smegenų vėžys nuo kitų organų ir sistemų vėžių taip pat turi tam tikrų skirtumų. Kitaip nei plaučių vėžys, kuris į kitus organus ir sistemas išplinta kraujo keliu, pirminiai galvos smegenų augliai praktiškai niekur neplinta, auga smegenyse, kuriose taip pat vėliau gali ir ataugti.
„Pirminiai galvos smegenų navikai plinta smegenyse, nebent išskyrus ypač retus atvejus, kuomet navikas gali išplisti per smegenų skystį į stuburo smegenis.
Visgi, tokie navikai paprastai niekada neplinta į kitus organus ar sistemas, nesukelia metastazių, pavyzdžiui, inkstuose, plaučiuose, kepenyse ir panašiai. Taip pat šie navikai niekada nesukelia organizmo išsekimo ir intoksikacijos, kas yra būdinga kitų organų ir sistemų vėžiui“, – pridūrė aiškindamas Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovas prof. V. P. Deltuva.
Smegenų vėžio simptomai
Išduoti piktybinius galvos smegenų navikus, kurie išplinta be aiškių ribų, gali bendriniai simptomai, tokie kaip: galvos skausmai, įvairūs epilepsijos priepuoliai su sąmonės netekimu arba be jo, padidinto galvospūdžio reiškinys.
„Jei navikas užima didelę dalį smegenų ir pradeda jas spausti, ima trikti smegenų kraujotaka, ypač veninio kraujo nutekėjimas. Tokiu atveju tinsta smegenys, kurios yra uždaroje ertmėje – kaukolėje – ir dėl to rytais pasireiškia galvos skausmai, kurie yra lydimi pykinimo, vėmimo, matymo pablogėjimo.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad galvos skausmai yra dažnas reiškinys, ją daugumai skauda dėl įvairiausių priežasčių, todėl į tai nereikėtų kreipti didelio dėmesio. Praktiškai vos 1 proc. galvos skausmų yra sukeliamas galvos smegenų navikų.
Bet, jeigu iš niekur nieko suaugusiam žmogui prasideda epilepsijos priepuoliai, kurių jis niekada anksčiau neturėjo – būtina kreiptis į gydytojus, atlikti kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą, kad būtų galima pastebėti naviką dar pradinėse jo stadijose“, – įspėjo tuomet pašnekovas.
Smegenys – be galo sudėtingas organas, turintis daugybę skirtingų niuansų. Pavyzdžiui, dešiniajam ir kairiajam galvos smegenų pusrutuliui įtakos turi ir tai, ar esate kairiarankis, ar dešiniarankis.
Dalindamasis įdomia įžvalga, profesorius teigia, kad dešiniarankiams kairysis pusrutulis yra funkciškai kur kas aktyvesnis, nes jame yra kalbos, suvokimo, skaičiavimo, rašymo, skaitymo ir kiti centrai. Na, o tuo tarpu, dešinysis pusrutulis dešiniarankiams yra funkciškai mažiau svarbus:
„Kairiarankiams – viskas atvirkščiai. Visos minėtos funkcijos jų atveju vyrauja dešiniajame pusrutulyje. Tęsiant apie galvos smegenų vėžio simptomatiką, daug jį išduodančių požymių priklauso ir nuo paties auglio dydžio bei jo lokalizacijos.
Kadangi smegenyse yra ne tik centrai, bet praeina ir motoriniai, jutiminiai ir visi kiti laidai, priklausomai nuo naviko lokalizacijos simptomatika gali būti labai įvairi. Jei kalbėsime apie kaktinę skiltį, gali pasireikšti kognityvinių funkcijų sutrikimai, pacientai darosi sunkiai besiorientuojantys laike, vietoje, gali sutrikti atmintis, išryškėti priešingos pusės rankos, kojos pasilpimai, charakterio pokyčiai.
Jei navikai yra momeninėje skiltyje, taip pat gali kilti dezorientacija, kalbos sutrikimai, sunkumai rašyti, skaičiuoti, piešti.
Pakaušio srityje esantys navikai gali sukelti matymo sutrikimus. Sutrikus akipločiui, nors žmogus to nejaučia, tačiau gali prasidėti kliuvimai už durų staktos, kurios eidamas tiesiai asmuo iš vienos pusės pradeda nebematyti ir, kad galėtų ją pastebėti, jis turi pasukti galvą. Be to, esant navikams pakaušio srityje gali atsirasti mirgėjimai akyse, haliucinacijos ir kiti panašūs simptomai.“
Atminties, kalbos ir emocijų sutrikimai, kurie pasireiškia agresyvumu, epilepsijos priepuoliais gali atsirasti dėl smilkininėje skiltyje esančių navikų. Profesorius teigė, kad navikai, esantys smegenėlėse, paprastai sukelia koordinacijos sutrikimus, žmogui tampa sunku atlikti smulkius veiksmus, atsiranda eisenos sutrikimai.
„Jeigu navikas yra dešiniajame smegenėlių pusrutulyje, einant žmogų gali pradėti „mesti“ į dešinę pusę. Smegenų kamieno augliai, esantys šalia visų praeinančių koncentruotų smegenų laidų, kurie yra praktiškai visų pagalbinių nervų branduoliai, pasireiškia dvejinimusi, springimu, ataksija – valingų judesių koordinacijos sutrikimu“, – pridūrė pašnekovas.
Diagnostika ir gydymas
Pasireiškus bent kažkuriems anksčiau minėtiems simptomams, kurie kelia įtarimą – būtina kreiptis į specialistus. Pasak prof. V. P. Deltuvos, dažniausiai pacientai kreipiasi į neurologus, kurie paskiria atlikti visus rutininius tyrimus: kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą:
„Magnetinių rezonanso aparatų yra įvairiausių, todėl galima pradėti tirtis nuo galvos smegenų magnetinio rezonanso. Kitaip nei atliekant kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso metu nėra gaunama jokia jonizuojanti radiacija, apšvieta. O be to, šis tyrimas yra ir kur kas informatyvesnis.“
Galvos smegenų navikų yra net virš 90 skirtingų rūšių. Pagal specialią navikų klasifikaciją, kuri buvo priimta 1988 metais, jie pagal piktybiškumą yra skirstomi į keturias rūšis: gerybiniai, pusiau gerybiniai, pusiau piktybiniai ir piktybiniai navikai.
„Šis skirstymas remiasi naviko histologiniu vaizdu, o tai reiškia, kad vienokiu ar kitokiu būdu neurovizualinių tyrimų čia nebeužtenka. Atlikus magnetinį rezonansą galime matyti auglį, pagal antrinius požymius įtarti, kad tai nėra geras auglys, tačiau pagal tai negalime paskirti optimalaus gydymo.
Pirmiausiai vienokiu ar kitokiu būdu yra reikalinga atlikti naviko histologinę verifikaciją piktybiškumo prasme. Tik tokiu atveju turėsime atsakymą, kokios ląstelės sudaro auglį ir koks yra naviko piktybiškumo laipsnis.
Patologai naviko piktybiškumo laipsnį nustato pagal tai, ką parodo navikinės ląstelės, kokie yra jų branduoliai ir kaip greitai bei kiek tų navikinių ląstelių šiuo metu yra dauginimosi stadijoje“, – pasakojo prof. Vytenis Pranas Deltuva.
Agresyvius navikus išduoda ir naviko augimo greitis, patologinių kraujagyslių buvimas jame, suirimo plotai. Navikinės ląstelės dauginasi greičiau nei formuojasi navikinės kraujagyslės, todėl greitai augdamas auglys nebesugeba apsirūpinti maisto medžiagomis ir tokiu atveju jo viduryje prasideda irimas, vadinamas nekroze, o periferijoje – spartus augimas:
„Pagal tai, koks yra auglys, skiriamas ir vienoks ar kitoks gydymas. Principas toks – kuo agresyvesnis auglys, tuo agresyvesnis yra gydymas. Tačiau kyla problema. Šie augliai, kaip ir kitų organų ar sistemų vėžiai, auga be aiškių ribų ir infiltruoja dalį sveikų smegenų. Tai, ką mes matome magnetinio rezonanso metu ar kituose neinvaziniuose tyrimuose yra maždaug apie 92-95 proc. naviko.
Apie 4 proc. navikinių ląstelių būna jau sveikose smegenyse, apie 2 cm atstumu. Operacijos metu negalime aplink naviką nupjauti dar didesnio kiekio sąlyginai sveikų smegenų, ne kitaip sukelsime labai didelį neurologinį deficitą, pavyzdžiui, paralyžių, kalbos sutrikimus ir kt. Skiriant gydymą, tikslas visuomet yra chirurginis gydymas, kurio metu siekiama saugiai pašalinti kuo didesnę smegenų ertmėje esančią naviko dalį.“
Po operacijos yra skiriama spindulinė terapija, kurios metu yra apšvitinama ne tik tai, kas buvo išoperuota, bet ir 2-3 cm kraštas aplink auglį, kuriame tikėtina, jog navikinių ląstelių koncentracija yra likusi pati didžiausia. Taip norima jas visai sunaikinti ar bent jau pristabdyti jų plitimą.
„Vėliau skiriama chemoterapija, kuriai yra naudojamos medžiagos, patenkančios į smegenis. Ypatingai agresyviems navikams yra taikomas spindulinis chemoterapinis gydymas, kurio metu yra švitinamos smegenys, o tuo pačiu ir geriami priešvėžiniai vaistai. Po to yra dar taikoma pusės metų palaikomoji chemoterapija tik medikamentais“, – sakė tąkart profesorius, aiškindamas galvos smegenų vėžio gydymo galimybes.
