Praėjusią parą nustatyti 363 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Kaip rodo duomenys, miręs asmuo buvo Kauno miesto gyventojas. Jis priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, buvo pilnai paskiepytas.
Ligoninėse gydomi 35 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 59 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23,2 procento.
COVID-19 piką buvo pasiekęs 2021-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.
Auga sergamumas
Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.
„Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai. Tokiu metu po truputį auga visomis šiomis infekcijomis sergančių asmenų skaičiai, bet labai nežymiai, tikrai panikuoti nereikia“, – Eltai sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
„Gripo kiekvieną savaitę registruojame iki 20 atvejų, ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tarp 9–10 tūkstančių. COVID-19 atvejų skaičius šiuo metu spėriau auga – jei prieš 3 savaites turėjome apie 200 atvejų per savaitę, dabar turime virš 500 atvejų“, – teigė ji, pridurdama, kad praėjusių metų rudenį koronaviruso atvejų skaičius buvo didesnis.
„Bet tai dar nėra tie skaičiai, kuriuos turėjome praėjusių metų rudenį“, – pažymi D. Razmuvienė.
Vis dėlto, anot specialistės, šių infekcijų plitimui įtaką daro šaltasis rudens laikotarpis ir pasikeitusi žmonių veikla, pavyzdžiui, moksleivių sugrįžimas į mokyklas.
„Rudens šaltasis laikotarpis sąlygoja didesnį tų visų infekcijų augimą. Virusų plitimui turi reikšmės mūsų aplinka ir mūsų elgsena. Kadangi ir mokslo metai prasidėjo ir darbai kontaktiniai, tai žmonių ilgesnis buvimas uždarose patalpose taip pat palengvina virusui plitimą“, – paaiškino D. Razmuvienė.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad COVID-19 situacija šį rudenį yra kardinaliai pasikeitusi.
SAM: taikomos priemonės priklauso nuo epidemiologinės situacijos
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, infekcijų plitimui kontroliuoti skirtų priemonių taikymas priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Šiuo metu nesant paskelbtos epidemijos, tačiau didėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, šalies gydymo įstaigos gali savarankiškai pritaikyti tam tikrus ribojimus.
„Gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
Spalį Lietuvoje bus galima pasiskiepyti nuo naujos COVID-19 atmainos
Šiuo metu apsisaugoti nuo vis sparčiau plintančių ligų rekomenduojama skiepijantis. Pasak ministerijos, vakcinų tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje yra.
„Gripo vakcinos išvežiojamos po asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir bus pristatytos iki rugsėjo mėnesio pabaigos, iki šiol naudotų COVID-19 vakcinų gydymo įstaigos gali užsisakyti ir atsivežti“, – komentuoja SAM.
Spalio pradžioje bus galima pasiskiepyti naująja, atnaujinta COVID-19 vakcina, skirta penkiose Europos šalyse pastebėtam koronaviruso omikron atmainos subtipui.
„Skiepijimo atnaujinta vakcina strategija yra aptarta su ekspertais, liko paskutiniai teisiniai ir logistikos žingsniai, kad galėtume pradėti šios vakcinos naudojimą Lietuvoje“, – tikina SAM.
Ministerija, reaguodama į kylantį nerimą dėl per vėlaus skiepijimo naująja vakcina, teigia, jog rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje pradeda vakcinuoti ir kitos Europos šalys.
„Mūsų šalis nėra išimtis – ir kitose Europos šalyse skiepijimas gripo ir COVID-19 vakcinomis pradedamas panašiu metu“, – pažymi SAM.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja rizikos grupių vakcinaciją nuo gripo ir COVID-19 ligos atlikti vieno vizito pas gydytoją metu“, – priduria ministerija.
