Smulkios loterijose laimėtos pinigų sumos didelės įtakos neturi, milijonai – pakeičia žmogaus gyvenimą. O ką daryti su vidutiniais – keleto ar keliasdešimties tūkstančių – laimėjimais? Specialistai pataria nepamiršti deklaravimo ir mokesčių, nes jei už įprastų loterijų laimėjimus mokesčių mokėti nereikia, tai už įvairius kitus prizus gali tekti susimokėti.
Vienas lietuvis, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle pasidalino, kad netikėtai loterijoje laimėjo 65 tūkst. eurų.
„Nemaniau, kad tai nutinka. Žaisdavau dėl pramogos. Ką daryti laimėjus tokią sumą? Kaip protingiausia būtų pasielgti, kad jie nedingtų taip lengvai, kaip atėjo? – rašė jis.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad vieniems 100 tūkst. eurų laimėtojams mokesčių mokėti nereikia. Kitiems gali tekti susimokėti laimėjus vos kelis šimtus eurų.
Jie nurodė, kad už laimėtus pinigus galima padengti paskolą, bet tą pataria daryti ne visiems.
Pašnekovai įvardijo esmines loterijų laimėtojų klaidas ir nurodė, kad itin svarbu apie laimėjimą nesiskelbti – pagalbos prašymai iš aplinkinių gali pakenkti ne tik finansiškai.
Pinigai – kelionei, o kas po jos?
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius nurodė, kad, laimėjus 65 tūkst. eurų, nereikėtų jų laikyti sąskaitoje, nes tai gali paskatinti impulsyvius, neapmąstytus pirkinius.
„Jeigu svarstoma apie darbo metimą ir kelionę po pasaulį, reikėtų įsivertinti, kokias galimybes žmogus turi generuoti pasyvias pajamas iš investicijų, nuomos ar pan., kad kelionės viduryje jis netikėtai neliktų be pinigų.
Tenka girdėti istorijų, kuomet keliaujantiems klientams nutinka įvairiausių netikėtumų, reikalaujančių papildomų išlaidų – to neįmanoma numatyti kelionės pradžioje“, – pabrėžė specialistas.
Pasak jo, reikėtų įsivertinti ir savo planus ilgesniajam laikotarpiui. Ar pavyks greitai rasti panašias pajamas generuojantį darbą tuomet, kai kelionė baigsis?
Ar ateityje norėsis įsigyti nuosavą būstą? Nes tokiu atveju, prieš kreipiantis dėl paskolos, naujame darbe reikia išdirbti bent 6 kalendorius mėnesius ir pan.
Pinigus reikėtų išskaidyti
E. Jurevičiaus teigimu, vienas paprasčiausių būdų bent dalinai apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo šiuo metu yra terminuotasis indėlis.
Mat įprastai palūkanos už jį pradedamos mokėti išlaikant pinigus indėlyje ne trumpiau nei 3 mėnesius. Be to, tai – saugi taupymo priemonė, kadangi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami.
Netikėtiems atvejams specialistas nurodo turėti 6 darbo užmokesčių sumą, kurią būtų galima „įdarbinti“ ten, iš kur būtų galima ir susigrąžinti.
Pavyzdžiui, turint 20 tūkst. eurų šią suma verta išskaidyti ir padėti keturis indėlius po 5 tūkst. eurų. Tokiu atveju, jeigu staiga prireiktų pinigų, užtektų nutraukti vieno indėlio sutartį, o likę trys toliau kauptų palūkanas.
Ar verta už laimėtus pinigus grąžinti paskolą?
E. Jurevičiaus teigimu, kiekvienas atvejis yra individualus ir, prieš priimant sprendimą grąžinti paskolą anksčiau laiko, reikia gerai pagalvoti ir pasitarti su banko specialistais.
„Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas ir dažnu atveju tai yra vieni pigiausių pinigų, kuriuos galima pasiskolinti rinkoje. Svarbu įvertinti infliacijos lygį, nes per metus, kuomet mokamos paskolos įmokos, pinigai yra linkę nuvertėti.
Kuo ilgesnį laiką mokamos paskolos įmokos, tuo lengviau jas susimokėti, nes, tikėtina, ateityje jos sudarys mažesnę asmens pajamų dalį“, – aiškino specialistas.
Jis nurodė, kad šiuo metu padidinta „Euribor“ palūkanų norma išaugino klientų paskolų mėnesio įmokas, todėl verta pasvarstyti apie paskolos likučio sumažinimą atliekant vienkartinę įmoką.
Pavyzdžiui, tokio dydžio, kuri leistų mokėti priimtino dydžio įmokas likusį paskolos laikotarpį.
Neapmokestinami laimėjimai ir lengvatos
„Citadele“ bankas primena, kad taip pat reikia žinoti savo laimėjimų mokesčių pasekmes ir pasikonsultavus su specialistu sumažinti savo mokestinę prievolę.
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė atkreipė dėmesį, kad gyventojo pajamomis pripažįstami nepiniginiai laimėjimai, kurių vertė yra didesnė nei 100 eurų, ir visi piniginiai laimėjimai, neatsižvelgiant į jų vertę.
Ji įvardijo, kad pajamų mokesčiu yra neapmokestinami laimėjimai, gauti iš loterijų organizavimo licencijas turinčių įmonių, kurios įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos.
Pavyzdžiui, neapmokestinami akcinių bendrovių „Olifėja“, „Žalgirio loto“ laimėjimai pinigais ar natūra. Tas pats galioja laimėjimams ir iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių loterijų organizatorių.
R. Virvilienė pažymėjo, kad lengvata laimėjimams taikoma ir iš mokesčio nemokančių organizatorių, jei laimėjimo suma – ne didesnė kaip 200 eurų.
Tokiu atveju laimėjimas apmokestinamas tik tada, jei asmuo iš tos pačios įmonės laimėjimą gavo daugiau nei 6 kartus per kalendorinius metus.
Ši lengvata taip pat nėra taikoma, jei loterijų laimėjimai yra gauti iš tikslinėje teritorijoje įsteigto organizatoriaus ir visa loterijų laimėjimų suma (vertė) tokiu atveju priskiriama gyventojo apmokestinamosioms pajamoms.
Laimėjimų apmokestinimas ir deklaravimas
Anot R. Virvilienės, loterijų laimėjimai apmokestinami, kai:
- jie yra gauti iš EEE valstybių organizatorių, kurie nemoka minėto mokesčio, o laimėjimo suma (vertė) yra didesnė nei 200 eurų; taip pat iš to paties asmens gautas septintas ir paskesnis laimėjimas, nepriklausomai nuo vertės;
- ne iš EEE valstybių organizatorių gauti didesni nei 200 eurų loterijų laimėjimai, septintas ir paskesni laimėjimai.
„Apskaičiuojant gautų loterijų laimėjimų skaičių, neįskaitomi iš to paties asmens gauti ne didesnės nei 100 eurų vertės nepiniginiai laimėjimai, nes jie pajamų mokesčio tikslu nelaikomi gyventojo pajamomis, gautomis natūra“, – pridūrė VMI atstovė.
Jos aiškinimu, loterijų laimėjimai yra apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu jų suma kartu su kitomis ne darbo pajamomis neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių sumos (2022 m. – 180 492 eurai, 2023 m. – 202 188 eurai).
Viršijančiai 120 VDU tokių pajamų daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
„Apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo loterijų laimėjimų privalo pats gyventojas“, – pabrėžė pašnekovė.
O anksčiau minėtų neapmokestinamų laimėjimų, anot R. Virvilienės, deklaruoti neprivaloma. Nebent dalis jų yra apmokestinama, kita – ne. Tokiu atveju privalu deklaruoti juos visus.
Pavyzdžiui, viršijus limitą ir gavus daugiau nei 6 laimėjimus iš to paties organizatoriaus, reikia deklaruoti juos visus.
Didžiausios loterijos laimėtojų klaidos
„Citadele“ bankas pažymėjo, kad daugelis loterijos laimėtojų padaro didelių klaidų, kurios gali privesti prie finansinių rūpesčių ir asmeninių iššūkių:
- kai kurie laimėtojai bando valdyti savo naujai įgytą turtą patys, nepasitarę su specialistais, o tai gali sukelti netinkamą finansų valdymą;
- išlaidavimas prabangiems daiktams, brangioms atostogoms ar ekstravagantiškiems namams gali greitai išeikvoti loterijos prizą, laimėtojai gali greitai ir per daug išleisti, o vėliau net įsiskolinti;
- daugelis laimėtojų jaučia spaudimą padėti, skolinti ar duoti pinigų draugams, šeimos nariams, labdaroms, o tai gali sukelti įtampą santykiuose ir išeikvoti turtą;
- kai kurie laimėtojai ir toliau žaidžia loterijoje arba investuoja į rizikingas investicijas, tikėdami, kad jų sėkmė tęsis, kas gali sukelti didelių nuostolių.
Laimėjus nemažą sumą pinigų „Citadele“ banko atstovai taip pat pataria išlaikyti laimėjimą kiek įmanoma konfidencialų, kad būtų išvengta nepageidaujamo kitų dėmesio ir galimų finansinių pasiūlymų, kol nėra pasitarta su specialistais.
E. Jurevičius pridūrė, kad, siekiant išvengti sukčių, finansiniu patarėju reikėtų rinkti įstaigą, kurios veiklą prižiūri Lietuvos bankas.
