Pas šį Panevėžio gydytoją pacientai plūsta eilėmis: atlieka tai, ko kiti nedaro

35-erių panevėžietis kardiologas Karolis Bumblauskas, praktikuojantis intervencinę kardiologiją, apie atliekamas širdies ir kraujagyslių intervencijas galėtų kalbėti valandų valandas. Kasdien jis atlieka dešimtis intervencijų ir sako, kad nėra nieko geriau už išgelbėtą gyvybę.

Panevėžietis K.Bumblauskas laiko, praleisto operacinėse, jau nebesuskaičiuoja. Jis atviras – tenka žmones operuoti ir naktimis, ir savaitgaliais, o ir naujametinę naktį yra sutikęs gelbstint pacientui gyvybę.

Apie tai, koks iš tiesų yra kardiologo darbas ir į ką gydytojas atkreipia dėmesį žiūrėdamas medicininius serialus, naujienų portalui tv3.lt papasakojo pats K.Bumblauskas.

Dirba naktimis ir savaitgaliais

„Praktikuoju intervecinę kardiologiją. Mano pagrindinis darbas – atkimšti užsikimšusias širdies kraujagysles, kurios trikdo širdies kraujotaką.

Kasdienybė darbe susideda iš dviejų segmentų: planiniai pacientai ir skubioji intervencinė kardiologija.

Jei kalbėti apie planinius darbus, tai aš konsultuoju pacientus, kuriems reikia intervencinės kardiologijos.

Štai skubioji pagalba – kasdienis iššūkis, kai į ligoninę atvežami pacientai su staiga užsikimšusiomis kraujagyslėmis. Toks susiaurėjimas labai greitai progresuoja ir trikdo kraujotaką.

Tokiu būdu susidaro krešulys, kuris greitai užkemša kraujagyslę ir pacientui įvyksta miokardo infarktas. Tokiu atveju būtina reaguoti nedelsiant, nes svarbi kiekviena minutė. Galiu pastebėti, kad miokardo infarktai ištinka dažniausiai, todėl mes, medikai, turime būti pasiruošę visada – ir naktimis, ir savaitgaliais.“

Atsiriboti neįmanoma

Gydytojas atviras – vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris gali sukelti infarktą, yra neadekvati fizinė arba emocinė įtampa, gretutinės ligos bei nuolatinis stresas. „Nėra įrankio, kuriuo galėtume pamatuoti stresą, tačiau vienam tas pats stresas gali atrodyti didelis, o kitam visai nereikšmingas.

Kartais kai žmonių paklausiu, koks jų darbas jiems sukelia stresą, jie atsako, kad dirba su pardavimais, tada šypteliu ir paklausiu savęs – tai kokio lygio stresas turėtų būti mano darbe, kai nuolat kovojame už gyvybes?“

Besiklausant gydytojo atrodo, kad jis geba visiškai atsiriboti nuo jausmų ir emocijų, kurios apima narstant po žmogaus kūną, tačiau jis tik šypteli – visiškai atsiriboti nuo emocijų niekada neįmanoma, tačiau per ilgus praktikos metus jis pastebėjo, kad su laiku tampa vis lengviau.

„Su metais išmokau valdyti stresą, tam itin padeda šeima ir vaikas. Keliones stengiuosi derinti su mokslais, stengiuosi stažuotis skirtingose šalyse ir keliauti su šeima.“

Atliko tūkstančius intervencijų

Ar K.Bumblauskas nesulaukia replikų, kad yra pakankamai jaunas medikas? Ar pacientai nesuabejoja jo kompetencija?

„Žinoma, kad yra tekę girdėti, jog esu jaunas gydytojas, tačiau aš visada nuraminu pacientus ir paaiškinu, kas jų laukia ir kiek panašių operacijų esu atlikęs.

Pabrėžiu, kad vienokių ar kitokių intervencijų atlieku tūkstančiams žmonių.

Vis tik reikėtų paminėti, kad intervencinė kardiologija iš esmės yra pakankamai jauna medicinos atšaka, todėl ir daugelis kolegų yra pakankamai panašaus amžiaus. Šios krypties specialistų per visą Lietuvą yra vos apie 40, todėl pacientų visada turime labai daug.“

Liūdina abejingumas

Paprašius pasidalinti, ar pacientų netektys – skaudžiausia darbo dalis, gydytojas teigė, kad labiausiai jį liūdina tie žmonės, kurie nesirūpina savimi ir yra abejingi savo sveikatai.

„Labai liūdina pacientų abejingumas, kai jie patys savęs neprižiūri. Būna, kad žmonės net po širdies operacijų nesukoreguoja rizikos veiksnių.

 Rūkymas, nutukimas, bloga diabeto kontrolė, cholesterolis – žmonės gyvena su rizikos veiksniais ir visiškai nesistengia ką nors pakeisti.

Mes stengiamės, dirbam, operuojam, o vos atlikus širdies operaciją pamatome, kaip žmogus stovi ir rūko. Tai tikrai nenuteikia maksimaliai optimistiškai.“

K.Bumblauskas sako, kad mediku dirba kiaurą parą, nes tai – jo gyvenimo būdas. „Visose gyvenimiškose situacijose mąstau kaip gydytojas.

Net žiūrėdamas filmus nuskanuoju, ar situacija pateikta tikroviškai. Kai skaitau knygas, visada suklustu ties medicininėmis temomis – kiek tai realu arba kiek prasilenkia su medicinine realybe.

Pavyzdžiui, prie visų pamilto serialo „Daktaras Hausas“ dirbo didžiulė medikų komanda, kuri dalyvavo visų istorijų peržiūrose – ten didžioji istorijų dalis yra realios, pakeičiant tik tam tikras detales. Net žiūrėdamas filmus nepamirštu savo profesijos“, – juokiasi kardiologas.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer