Besitęsianti Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių drama dėl laiku pagal susitarimą negrąžinto vaiko iškėlė opią problemą – skiriantis tėvams, situacijos įkaitais tampa vaikai. Psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, tokie atvejai, kai vaikai įtraukiami į tėvų skyrybų konfliktą, yra itin dažni, o tai galiausiai atsiliepia vaikų emocinei gerovei.
Psichologas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad skyrybos ir tėvų asmeniniai konfliktai neturėtų liesti vaikų, netapti priemone atkeršyti partneriui. „Sąmoningi tėvai turėtų stengtis apsaugoti vaiką, bet yra kaip yra“, – sako ekspertas.
E. Šidlausko teigimu, skyrybos yra tarsi konfliktas, kuriame kiekviena pusė bando įvairiomis priemonėmis nugalėti, pasirodyti teisi, pranašesnė ar įskaudinti.
„Deja, dažnai įrankiu arba priemone tampa vaikai, siekiant skaudinti kitą ar prisiteisti didesnį išlaikymą ribojant bendravimą su vienu iš tėvų arba jį nuteikinėjant prieš vieną iš tėvų. Tai labai dažni atvejai ir tai yra nebrandus, nesąmoningas, net, pasakyčiau, egoistiškas elgesys, kai dėl savo ambicijų atrodo normalu vaikus nuteikinėti“, – aiškino pašnekovas.
„Vaikai negali išsiskirti su tėčiu arba mama“
Apibendrindamas praktikoje pasitaikančius įvykius, psichologas pastebi, kad daugiausiai nesusipratimų ir konfliktų skiriantis kyla tada, kai iškyla turtiniai klausimai.
„Jeigu nėra didelių turtų ar pinigų, paprastai konfliktų ir neiškyla, išsiskiriama gražiai. Jeigu kyla turtiniai klausimai, linkėčiau tėvams pamąstyti, kad jokie namai, pinigai ir kiti turtai neprilygs vaikui.
Pirma reikia galvoti apie vaiką ir jo interesus, o paskui tik apie savo komercinius, merkantilius poreikius. Kai pinigai, turtas iškeliami į pirmą vietą, vaikai tampa priemone, tada jie kenčia, patiria emocinį smurtą. Jeigu vaikai iškeliami į pirmą vietą, tėvai randa kelius išsiaiškinti tarpusavio santykius“, – dėstė E. Šidlauskas.
Kita vertus, yra ir kita pusė – jei vienas iš asmenų galvoja, kad buvęs sutuoktinis yra blogas žmogus, jiems atrodo natūralu tai aiškinti ir savo vaikams, bandant juos apsaugoti, galvojama, kad daromas geras darbas.
„Deja, iš tikrųjų tai yra žalinga. Kai konsultuoju, vaikams visada sakau, kad jūsų suaugę artimieji pykstasi, bet jums nereikia būti nei už vieną, nei už kitą, čia ne jūsų kova, čia jų kova, jūs turite teisę bendrauti su abiem tėvais ir jums nereikia nė vieno iš jų atstumti arba palaikyti“, – priduria.
E. Šidlauskas pastebi, kad skyrybų atveju, kai šeimoje yra vaikų, tėvai tarsi pamiršta faktą, kad vaikas turi ir mamą, ir tėtį, net jei jie yra išsiskyrę.
„Sutuoktinis tarsi yra žmogus, kurio kažkada nepažinojai, išsiskyrus jis vėl liks svetimas, bet vaikams ir tėtis, ir mama visada liks patys artimiausi žmonės, vaikai negali išsiskirti su tėčiu arba mama“, – pabrėžia jis.
Vaikui skyrybos – tarsi netektis
Tėvams skiriantis ir vaiką naudojant kaip įrankį pasiekti savo, didžiausią to kainą galiausiai sumoka ne kas kitas, o atžala. Psichologas teigia, kad beveik visada skyrybos vaikui yra negatyvus, trauminis įvykis, tarsi netektis įprasto gyvenimo būdo, šeimos, nes ji tampa nepilna.
„Paprastai tai lemia depresiją, labai dažnai vaikai po to pradeda prasčiau mokytis, tampa uždaresni. Tai gali pasireikšti įvairiai, bet vienareikšmiškai tai yra traumuojantis įvykis.
Visada skyrybų atveju vaikams rekomenduojama lankytis pas psichologą, bet jau prevenciškai apsilankyti kažkiek kartų“, – apie skyrybų poveikį vaikų emocinei gerovei kalbėjo E. Šidlauskas.
Jis pastebi, kad kai vaikas yra mažas, dar kūdikis, skyrybos nepadaro akivaizdžios emocinės žalos, nes maži vaikai daug lengviau adaptuojasi prie situacijos. Tačiau tokiais atvejais labai svarbu, kaip jam paaugus bus paaiškinta, kaip ir kodėl įvyko išsiskyrimas.
„Pageidautina paaiškinti ramiai, kad mama ar tėtis nusprendė gyventi kitaip, bet ne dėl to, kad vienas iš jų blogas, o paprasčiausiai išsiskyrė interesai, keliai“, – patarė ekspertas.
Kaip su vaikais kalbėti apie skyrybas?
Paklaustas, kaip su vaikais reikėtų kalbėti apie skyrybas, kad patirtis būtų kuo mažiau traumuojanti, E. Šidlauskas pasidalino naudingomis įžvalgomis:
„Svarbu pabrėžti, kad pas vaiką išliks ir tėtis, ir mama, bendravimas toliau vyks su abiem, vaikas nepraras nė vieno iš jų. Vaikams labiausiai nerimą kelia tai, kad jie kažką praras – reikia paaiškinti, kad taip nebus, jie ir toliau viską turės.
Svarbiausiai yra neįtraukti vaiko į konfliktinę mąstyseną, kad vyksta kažkas blogo, apsaugoti vaikus nuo savo agresijos, emocijų, apmaudo.“
Jis pažymi, kad visada, net ir neišsiskyrusioms šeimoms, rekomenduojama ginčus spręsti vaikams nematant, kad jie nebūtų įvelti į konfliktą, nebūtų traumuojami.
„Skyrybu atveju galioja tas pats – jeigu įmanoma, geriau išspręsti tarpusavyje, o savo vaikams parūpinti pilnavertę vaikystę, kiek tai įmanoma, užtikrinti pozityvų ir palaikantį bendravimą su abiem tėvais“, – pažymi pašnekovas.
Vaiko interesai privalo išlikti pirmoje vietoje
Kaip ydingą praktiką po skyrybų psichologas išskiria atvejus, kai vengiama bendrauti su vaikais, nes jaučiama nuoskauda, manoma, kad buvo neteisingai padalintas turtas, galvojama, kad mokami alimentai tenka ne vaikams, o buvusiam sutuoktiniui, kyla konfliktai dėl turtinių klausimų. Kita vertus, kai po skyrybų ribojamas bendravimas su vaikais, tai gali tapti priežastimi nemokėti alimentų.
„Tėvams labai svarbu suprasti, kad mes kuriame šeimą dažniausiai dėl vaikų, jie yra pirmoje vietoje. Gerbkime juos kaip žmones, jų psichiką, jų sveikatą. Jų interesai yra aukščiau turtų, daiktų, patogumo, ambicijų. Jeigu taip nėra, tai rodo žemą sąmoningumą“, – sako E. Šidlauskas.
Galiausiai, psichologas pabrėžia, kad norint sukurti darnius santykius, svarbu nepamiršti, kad meilė turi būti kasdien puoselėjama, tarsi židinys kurstoma rūpesčiu, žmogiškumu, atjauta – kai nelieka šių dedamųjų, meilė išblėsta.
„Viskas priklauso nuo noro – jeigu mes pasirenkame sąmoningai saugoti ir puoselėti savo šeimą, tikrai skyrybų rizika yra mažesnė. Bet, deja, gyvename vartotojų visuomenėje ir žmonės daugiau žiūri į save, vyrauja egoistinė pozicija patinka / nepatinka, patogu / nepatogu, atsibodai – kitas. Kai žiūrime vartotojiškai, greičiausiai, jokie patarimai nepadės“, – teigė psichologas E. Šidlauskas.
