Vilniečiai Rolandas ir Milda Vaškevičiai kuria ypatingo skonio ir išvaizdos Macarons sausainius. Nors M. Vaškevičienė ir seniau kepdavo įspūdingus meduolius, dabar pora į Lietuvą atnešė naująją prancūziškų desertų bangą.
Anksčiau tv3.lt naujienų portale buvo rašoma, kad sausainukus atsitiktinai atradę Rolandas su Milda turi ir bendrą verslą: „Mildos skanėstai“. Milda ne tik kepa spalvingus, įvairiais personažais ir paveikslėliais pasipuošusius tortus ir sausainius, tačiau ir pardavinėja mokymus, kaip išsikepti tokio grožio ir skonio kepinius patiems.
Milda pasakojo, kad už kūrybinę verslo pusę atsakinga ji, o vyras prižiūri kitus verslo reikalus. Sausainių kepimu moteris susidomėjo atsitiktinai: iš užsienio grįžusi Milda domėjosi mezgimu, todėl platformoje „Pinterest“ ieškojo schemų, tačiau akis netyčia užkliuvo už įdomiau atrodančių sausainių.
„Pamačiau ir įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Viskas, galvoju, reikia pabandyti“, – sakė Milda. Milda pasakojo, kad pabandžiusi iškepti sausainius iš kart panoro įsigyti ir daugiau tam skirtų įrankių, o jau po mėnesio kepimas ją tiesiog įtraukė:
„Kai pradėjau kepti, tai buvo toks užsidegimas, tokia aistra. Ir dabar ji yra, bet tą pirmą mėnesį aš kasdieną po darbo dekoravau.“
Taip prasidėjo ir pirmieji užsakymai: Mildos dekoruotų kepinių pradėjo prašyti draugai, pažįstami, o pirmus du metus Milda sako dirbusi beveik be išeiginių. Vis dėlto sunkus darbas atsipirko: Milda pripažįsta, kad gerų rezultatų gana greitai pasiekė daug dirbdama.
Naujoji Macarons sausainių era
Visgi išėjusi logistinio darbo, Milda su vyru Rolandu atidarė savo kepyklėlę, kurioje šiuo metu kepa ne meduolius, o Macarons sausainius.
Pasak R. Vaškevičiaus, Macarons kepurėlės yra paprastas migdolinis sausainis – pas visus kepėjus jis yra vienodas, nebent skiriasi tik storis ar dydis. O sausainių įdaras – sudaro visą Macaronso skonį.
„Visgi mes darome kiek didesnius sausainius, kad jį būtų galima suvalgyti kaip desertą, nes lietuviai mėgsta didesnio dydžio desertus.
Taip į Lietuvą atnešėme naują sausainių bangą: dabar vedame mokymus ir savo žiniomis dalinamės su kitais. Žmonės tokio dydžio ir skonio sausainių pradėjo reikalauti ir iš kitų tokio tipo sausainių kepėjų“ , – pasakoja Rolandas.
Macarons sausainius gaminti pradėjo kilus karui Ukrainoje
Tačiau prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, šeimos verslas patyrė naujų iššūkių. Žmonės nebenorėjo pirkti tortų ir švęsti.
„Tai buvo dviprasmiškas laikas, kai žmonės nežinojo, likti ar bėgti. O mums reikėjo mokėti nuomą, tad taip ir pradėjome kepti Macarons sausainius.
Buvo labai baisu pradėti naują verslo sritį, o kai prasidėjo karas, baimė dar labiau suintensyvėjo. Kai kažką darai, o norisi bėgti, saugoti pinigus – labai baisu. Tad labai nedrąsiai ėjome į priekį“, – sako vyras.
R. Vaškevičius sako, kad ne Macaronsai juos pasirinko patys, nes karo metu visų kitų jų siūlomų produktų, žmonėms nebereikėjo, o šie sausainiai su dvigubu įdaru – lietuvius sudomino.
Tada paklausa dar labiau didino pasiūlą, vyras ir žmona gilino savo žinias, suformavo savo firminę degustacinę dėžutę, praktikavosi receptų kombinacijas.
„Man labai svarbu kurti receptus, o Mildai gaminius puošti. Abu džiaugiamės, galėdami auditorijai pasiūlyti naujus skonius ir sukurti džiaugsmą.“
Macarons sausainių gamyba – daug atidumo reikalaujantis darbas
Vyras sako, kad Macarons sausainiai yra trapus desertas, mokantis disciplinos. Vyro teigimu, kiekvieną kartą kepdamas išmoksti naujų dalykų.
„Mes vis dar bandome prisijaukinti šiuos naujo tipo gaminius. Vieni, galbūt, mano, kad jie puikūs, o kiti gali galvoti, kad jie turėtų būti gražesni.
Nežinau kaip įmanoma sakyti, kad visiškai moki juos kepti, nes praleidus net mažiausią smulkmeną ar pakeitus orkaitę, jie iškepa kitokie“, – sako Rolandas.
Vyras juokdamasis pasakoja, kad sausainius iškepti pavyksta ne visada, o ne retai tai pareikalauja ir ašarų:
„Pamenu, kelias dienas gaudavosi, o tada savaitę nebesigaudavo. Nepamiršiu, kai naktį skambinau Mildai ir klausiau kur ji yra, o ji verkdama atsakė, kad nuo pat ryto nesigavo dar nei vieni sausainiai.“
R. Vaškevičius pasakoja, kad motyvacijos pavyksta neprasti, nes tiek jis, tiek Milda mėgsta siekti savo tikslų ir lengvai nepasiduoti:
„Aš greičiau kažko nebedarysiu jei man ilgą laiką pavyks, nes tiesiog pasidarys nebeįdomu. Tačiau jei nesigauna – labai įdomu.“
Vyrui labiausiai patinkantis Macarons skonis – naujasis „Mildos imbierinis džiaugsmas“, kilęs iš tų laikų, kai Milda kepdavo meduolius. Šį meduolių skonį į Macaroonsus pora nusprendė perteikti, nes abiems jis labai patiko ir priminė Kalėdas.
Nelegva atskirti šeimyninį ir darbinį gyvenimą
Rolandas sako, kad dirbti kartu su žmona yra sunku, nes yra labai plona riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Vyras dalijasi, kad ne retai žmonės pamiršta, kada jie yra kolegos, o kada vyras ir žmona.
„Sunkiausia, kad mums ne visada pavyksta tai atskirti. Būna, atsikeliame ryte ir pykstamės dėl darbo. Geroji pusė ta, kad tada nesipykstame dėl nieko kito“,– juokiasi R. Vaškevičius.
Socialiniai tinklai – darbo įrankis
Rolandas sako, kad žinomumo socialinėse platformose susilaukia, nes turi savo auditoriją. Vyro teigimu, Milda turėjo kelis tūkstančius savo mokinių, kuriuos mokė sausainių dekoravimo, o jis savo Instagrame taip pat vesdavo mokymus, bendravo su daug žmonių – taip atsirado poros veiklą stebinčių žmonių.
„Prieš aštuonis metus dirbome su „Mildos skanėstais“, tad taip pritraukėme nemažą auditoriją. Kai pradėjom kurti bendrus Tik Tokus ir rodyti savo šeimyninį verslą, žmonės tuo labai susidomėjo.
Pagal auditorijos rodiklius, mus stebi vyresni žmonės. Jie atranda, tai kas įdomu ir vertina mūsų kuriamą verslą. Tad galiu teigti, kad per daug metų, mes subūrėme savo bendruomenę“,– šypsosi R. Vaškevičius.
Desertų kūryba – suartino
Seniau tv3.lt naujienų portale buvo rašoma, kad nuo vagonėlio prie restorano Rolandas sakė, kad jaunystėje specializavosi visiškai priešingoje srityje: dirbo su informacinėmis technologijomis. Tačiau darbas jo nedžiugino, todėl Rolandas su kolega ėmėsi kitos veiklos. Kelionė link trijų restoranų prasidėjo nuo food truck‘ų (liet. maisto vagonėlių).
„Jis buvo vienas pirmųjų. Mes į muges važiavome ir niekas nesuprasdavo, kas čia ir ko atvažiuoja. Mes gaminome briuselio vaflius su ledais. Tai buvo pirmas bandymas paverslauti“, – pasakojo Rolandas. Vis dėlto šis bandymas nebuvo sėkmingas: pamatę, kad užsidirbti iš to sunku, vagonėlį pardavė, tačiau Rolandas ir toliau gvildeno idėją sieti verslą su maistu.
Pasak jo, tuo metu restoranų, siūlančių dabar jau gana populiarius Wok, beveik nebuvo. Greitai su Rolandu susisiekė kursiokas, turintis tokią pačią idėją. Tuo metu vyras vis dar dirbo IT srityje, tačiau nebeilgam. „Pasikalbėjome ir po mėnesio nuo pokalbio abu metėme darbus. Po dvejų mėnesių atsidarėme pirmąjį „Awokadą“, o ateinančius tris mėnesius, visiškai be laisvadienių, dviese dirbome.
Taip po gabaliuką viskas pradėjo rutuliotis“, – prisiminė Rolandas. Vėliau sekė renginiai, festivaliai, vyrai vėl pradėjo prekiauti maisto vagonėliuose, tik šį kartą pardavinėjo ne blynus, o Wok‘us. Taip bandymas prekiauti blynais maisto vagonėliuose atvedė vyrą iki trijų restoranų: du iš jų Vilniuje, vienas – Kaune.
Rolandas pridūrė, kad jų sukurti online mokymai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, o mokymų platformą neužilgo turi papildyti ir naujas turinys: šokolado gaminimas. Nors mokymai ir anksčiau buvo paklausūs, o ypač didelio susidomėjimo susilaukdavo prieš Kalėdas, naudotojų pastebimai padaugėjo karantino metu. Planuose – šokolado imperija Ambicingi sutuoktiniai sutartinai sakė, kad pasiekti maksimumą, po kurio būtų galima pasakyti „gana“ nėra.
„Mes tokio charakterio žmonės, kad išsikelsime naujų tikslų, nei neišeina kitaip. Kažkada buvo tikslas savo verslą atsidaryti, padarėm. Bet keli kartelę, vis lipi aukštyn, praktikuojiesi, kad gautųsi geriau.“ Milda pridūrė, kad pradėjus vystyti verslą, „kelio atgal nebėra – tik į priekį.“ Dabar sutuoktinių artimiausiuose planuose: šokolado imperija.
