Nei metų laikas, nei juolab amžius nėra priežastis fizinį aktyvumą iškeisti į sėdėjimą ant sofos, neabejoja aerobikos pradininkė, Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė, dviem šimtams 50–85 metų moterų pilateso, gimnastikos, šokių treniruotes vedanti iki šiol.
Aktyviai juda kasdien
Šaltąjį metų laiką leisti priešais televizorių 73 metų J. Bartaškienei – neįmanomas scenarijus.
Daugiau nei 65 metus aktyviai sportavusi moteris pripažįsta – iki šiol yra fiziškai aktyvesnė nei daugelis jaunų žmonių, o jos tikslas – įrodyti vyresnio amžiaus žmonėms, jog leisti laiką gamtoje, pasivaikščioti pajūriu, pajudėti sporto salėje ar bent namuose nėra tinkamesnio laiko ir amžiaus nei dabar.
J. Bartaškienės rate yra moterų, kurios su ja du kartus per savaitę sportuoja jau 23 metus. Jos, neabejoja pašnekovė, puikiai žino, kuo fizinis aktyvumas naudingas jų sveikatai.
„Visuomet moterims pabrėžiu, kad reikia ne tik atlikti judesį, bet jį priimti visa širdimi, iš vidaus, tuomet nauda dvigubėja“, – neabejoja moteris.
J. Bartaškienė ne tik sportuoja su senjorėmis, bet ir savaitgaliais keliauja po Lietuvą – Trečiojo amžiaus universitete skaito paskaitas, kuriose kitus taip pat motyvuoja judėti.
„Tikrai žinau, jog fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti lėtinių ligų tikimybę, bet ir vyresniame amžiuje išlikti lankstiems, judriems, ilgiau gyventi savarankiškai. Sveikata būtina rūpintis ištisus metus: sveikai maitintis, kasdien judėti, skirti sau pakankamai dėmesio, keisti blogus įpročius“, – pabrėžė pašnekovė.
Tinkamas laikas – dabar
Sveikatos centro „Energetiko“ gydytoja reabilitologė Jadvyga Velžienė pritaria, jog vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems pagerinti sveikatą ar ilgiau džiaugtis puikia sveikata, juolab 50 proc. geros sveikatos lemia gyvenimo būdas, tikrai padeda laikas, kasdien praleistas gryname ore, mankšta, bent poros valandų pasivaikščiojimas pajūriu, šiaurietiškas ėjimas, taip pat sveikatinimosi procedūros: masažai, įvairios vonelės, kineziterapija.
Vis daugiau senjorų atranda aromaterapijos, muzikos terapijos privalumus.
Pavyzdžiui, masažas padeda išsivaikščioti limfai, pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą, mankština raumenis, po šių procedūrų senjorai jaučia užplūdusią energiją, geriau miega, jų nuotaika pakilesnė.
Žinoma, kad jaustųsi sveiki, energingi, netingūs, pakaktų energijos, būtina pasirūpinti ir tinkama mityba: vyresnio amžiaus žmonių racione turėtų vyrauti daugiau baltymų turintis maistas, patariama vengti riebių, rūkytų, sūdytų produktų, gerti daugiau vandens, vengti druskos, kuri didina kraujospūdį.
Laiko sportui pakanka
Kaip pastebi J. Bartaškienė, jauni žmonės paprastai turi daug veiklos: darbas, buities darbai, vaikų priežiūra, todėl judėti tenka nemažai, vyresni žmonės, priešingai, laisvo laiko paprastai turi daugiau, todėl bent dalį jo tikrai turėtų praleisti sveikai ir naudingai, pavyzdžiui, aktyviai vaikščiodami gryname ore, džiaugdamiesi gamta, apsilankydami sporto užsiėmimuose, baseine, jei tik gali išbandyti masažus ar kineziterapines mankštas.
Pagrindinis J. Bartaškienės patarimas – judėti su nuotaika: galbūt, pratimus atlikti lėčiau, kartoti daugiau kartų, bet svarbiausia – nepersistengti.
Vaikščiojimas gamtoje – pats svarbiausias pratimas vyresniems žmonėms. Jiems puikiai tinka šiaurietiškos lazdos, kurios padeda jaustis saugiau, ypač judant šaltuoju metų laiku.
Kaip pastebi J. Bartaškienė, vis daugiau moterų naudoja programėles, skaičiuoja žingsnius, o tuomet rezultatais dalijasi tarpusavyje.
„Vaikščiojimas silpnesnės sveikatos žmonėms – būtinas, jiems patariu vaikščioti su pilnesne kuprine, kad jaustųsi stabiliau. Tiek vyresnio amžiaus, tiek jauni žmonės kūprinasi, nes vis dažniau naršo telefonuose, dirba kompiuteriais, tad labai svarbi taisyklinga kūno laikysena ne tik sėdint, bet ir vaikštant.
O blogo oro judėti nėra, tik netinkama apranga. Jei apsiniaukę, lyja, juk toks oras nesitęsia visą laiką. Jei lyja, neik, bet jei oras geresnis, pasivaikščiok ilgiau. Vaikščiok namuose, kilnok kojas, lipk laiptais, atlik pratimus – jų daugybė, dažnai pritrūksta tik noro“, – mano pašnekovė.
J. Bartaškienė, pati mielai bet kuriuo metų laiku besiilsinti pajūryje, pritaria: sveikatai – tiek fizinei, tiek psichologinei – pagerinti tikrai užtenka vos kelių dienų, o pajūris įspūdingais vaizdais džiugina visais metų laikais, tik svarbu pasirūpinti šilta apranga bei odos apsauga nuo vėjo.
Medikai taip pat pritaria: net ir lietui lyjant ar esant prastesniam orui pasivaikščiojimas prie jūros padeda išvalyti odą, sinusus, pagerinti emocinę sveikatą, o tai svarbu ir daug dirbantiems ar besimokantiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Aktyvus laikas pajūryje patinka ir šeimoms, nemažai jų čia apsilanko būtent rudenį ar žiemą.
