Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją.
Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų.
Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją. Išankstiniais duomenimis, vidutinės prekių ir paslaugų kainos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą gruodžio mėnesį traukėsi, vidutiniškai 0,6 procento. Kainos per vieną mėnesį nukrito labiau, nei per visus vasaros mėnesius kartu sudėjus.
„Paskutinį kartą tokia didelė defliacija buvo 2014 m. gruodžio mėnesį. Tas faktas, gal ir neviršytas, bet pakartotas mėnesio defliacijos rekordas jis aiškiai rodo, kad Lietuvoje kaupiasi kainų nuolaidų aspektai, nes įmonės dėl to, kad nukrito energetikos kainos, šiaip yra apsnūdęs vartotojas po truputį pradeda labiau galvoti, kaip sumažinti kainas, o ne kaip jas palikti ar padidinti“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai pabrėžia, kad prekybininkai priversti konkuruoti – vyksta kainų karas.
„Rezultatai mažmeninėje prekyboje nėra tokie, kokius stebėjome per vartojimo bumą 2021 metais. <…> Jau pardavėjai yra priversti į tai sureaguoti, adaptuoti kainas. Aišku ir sezoniškumo veiksniai, kainų vilionės prieš šventes, matyt, tam turėjo įtakos“, – sako Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Dalis verslo gali leisti sau mažinti kainas dėl atpigusių energijos išteklių.
„Rusija pralošė ekonominį karą prieš Europą. Energetinis karas kai buvo bandymai su dujomis ir nafta žaisti žaidimus baigėsi“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kainos neturėtų kilti
Ekonomistai kol kas nemato priežasčių dėl ko kainos Lietuvoje artimiausiais mėnesiais turėtų sparčiai kilti.
„Aš nematau kažkokių prielaidų, kodėl kainų augimas turi paspartėti, nes energetikos kainos pakritusios, darbo rinkoje situacija stabili. Tokio milžiniško spaudimo kelti atlyginimus įmonėms šiuo metu nėra“, – teigia A. Izgorodinas.
„Bendras rodiklis gali išlikti teigiamas, bet defliacinių epizodų mėnesinėje kainų dinamikoje mes tikrai dar stebėsime ir tikrai dar ne kartą“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.
Mėnesinė defliacija stipriai veikia ir metinį prekių, paslaugų kainų pokytį. Šiuo metu metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, toliau sėkmingai ritasi žemyn, nusileido žemiau dviejų procentų ribos – gruodžio mėnesį siekė 1,6 proc. Palyginimui, rugpjūtį infliacija siekė 6,4 proc.
Palūkanų normų prognozės
Kuo Europoje greičiau mažėja infliacija, tuo didesnė tikimybė, kad ims mažėti Europos centrinio banko palūkanų normos. Tiesa, čia ekonomistų prognozės išsiskiria. Dalis ekspertų mano, kad paskolų našta gali pradėti lengvėti vasaros pradžioje, kiti įsitikinę, kad palūkanų normos pradės mažėti pavasarį.
„Galima tikėtis palūkanų mažinimo arba balandį, arba birželį, aš nelabai tikiu prognozėmis, kad Europos centrinis bankas pradės palūkanas mažinti kovo mėnesį, nes jie bus linkę palaukti ir įsitikinti, ar infliacijos sulėtėjimas išties yra tvarus“, – sako A. Izgorodinas.
„Sumažėjus vienu procentu, jeigu vidutinė būsto paskola buvo apie 100 tūkstančių eurų, tai namų ūkiui vidutiniškai turėtų likti apie 1000 eurų per metus“, – tikina M. Dubnikovas.
Ekonomistai kol kas neatmeta galimybės, kad Lietuvoje kitąmet pavasarį bus galima išvysti ir metinę defliaciją, kuri reikštų, kad kainos per metus nepadidėjo, o sumažėjo.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių reportaže.
