Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.
Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi.
Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų. Tačiau dėl to bent jau kol kas nėra jie labiau apmokestinami.
NT mokesčiai Lietuvoje – vieni mažiausių
Lietuvoje surenkami NT mokesčiai sudaro vos 0,291 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.
Šis rodiklis yra trečias nuo galo Europos Sąjungoje (ES). Mažiau nei lietuviai už savo NT mokesčių moka tik čekai (0,184 proc.) ir estai (0,163 proc.).
Visoje ES mokesčiai tokiai nuosavybei sudaro vidutiniškai 1,896 proc. BVP, o kai kuriose valstybėse jis viršija ir 3 proc. BVP.
Paprastai kalbant, lietuviai už savo NT moka 6,5 karto mažiau mokesčių nei vidutinis europietis.
Tiek vietiniai, tiek užsienio ekspertai iš įvairių organizacijų ne kartą yra raginę didinti turto apmokestinimą Lietuvoje ir taip didinti valstybės biudžeto pajamas.
O jų reikia ne tik menkoms pensijoms didinti, sveikatos apsaugai ar švietimui gerinti, bet ir krašto gynybai, taip pat kitoms reikmėms.
Nepaisant visų rekomendacijų, jokių didesnių pokyčių dėl NT apmokestinimo nesiėmė nei ši, nei ankstesnė valdžia.
Tuo metu ryškėja tendencija, kad vis mažiau lietuvių turi vienintelį nuosavą būstą ir vis daugiau – po du ar net penkis.
Daugėja turinčių daug butų ir namų
Dabar Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turi apie 1,18 mln. asmenų ar šeimų, rodo Registrų centro duomenys.
Tik vieną būstą Lietuvoje turi 815,5 tūkst. asmenų ar šeimų – 30 tūkst. mažiau nei prieš 5 metus.
„Toks mažėjimas labiausiai sietinas su tuo, kad žmonės įsigyja antrąjį butą. Be abejo, į šį skaičių taip pat patenka ir tie asmenys ar šeimos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių parduoda vienintelį turėtą būstą ir galbūt pradeda jį nuomotis ar tiesiog išsikelia gyventi į užsienį“, – svarsto Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Kita vertus, po 2 butus dabar turi apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų – kone dešimtadaliu daugiau nei prieš penkerius metus.
Po 3 butus šiuo metu turi 72,5 tūkst., po 4 butus – 19,4 tūkst., o po 5 ar daugiau– 6,2 tūkst. lietuvių. Tiek daug būstų turinčių žmonių skaičius išaugo 24–68 proc.
„Nors praėjusiais metais vadinamųjų butų ir namų „kolekcionierių“ skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau vis dar išliko palyginti didelis ir viršijo 8 tūkstančius.
Toks augimas rodo, kad, nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, lietuviai noriai investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą“, – sako P. Rudzkis.
Daug siūlymų, o rezultato – jokio
Kai vieni žmonės pirkdami antrą ar kitą būstą nemoka jokių papildomų mokesčių, jie sudaro didesnę konkurenciją tiems, kas bando įsigyti pirmą nuosavą būstą.
Finansų ministerija tiesiai neatsakė, kodėl papildomai neapmokestinus tų, kurie perka daug NT.
„Vyriausybė jau yra pateikusi savo siūlomą NT mokesčio pakeitimo projektą, taip pat patikslinimą yra pateikę ir Seimo nariai Gintarė Skaistė ir Mindaugas Lingė dar spalio 25 d., kuriame siūloma gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui 0,05–0,5 proc. tarifai, nesvarbu, tai pirmas, antras ar trečias gyvenamosios paskirties būstas“, – komentavo ministerija.
Anot jos specialistų, pirmajam gyvenamajam būstui būtų taikoma lengvata – 1,5 toje savivaldybėje esančio NT medianos vertės.
Visi kiti gyvenamosios paskirties NT objektai būtų apmokestinami 0,05–0,5 proc. tarifo ribose, kiekvienai konkrečiai savivaldybei apsisprendus savarankiškai, kadangi jos geriausiai žino prioritetus ir problemas, jos yra arčiausiai mokesčių mokėtojų bei, atitinkamai, gali įvertinti mokesčių poveikį mokesčių mokėtojams.
Vis dėlto valdančioji koalicija iki šiol neįgyvendino rinkiminių pažadų ir Vyriausybės programos dėl teisingesnių mokesčių – taip pat ir NT. Net jai priklausantys Seimo nariai nebalsavo už pasiūlytus pakeitimus.
„Atkreipiame dėmesį, jog, nors antrojo ir kito NT vienetų yra nemažai, jų mokestinė vertė sudaro tik apie penktadalį visos Lietuvoje esančio fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertės“, – aiškino ministerija.
NT mokestis turi mažinti nelygybę
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius tikino, kad jo atstovaujama institucija nuosekliai laikosi anksčiau išsakytos pozicijos NT apmokestinimo klausimu.
„Lietuvos banko nuomone, apmokestinta turėtų būti bendra Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminė vertė, o ne atskiri objektai, įskatinat ir pagrindinio, ir antro ar paskesnio būsto vertę“, – komentavo J. Markevičius.
Anot jo, visuotinio NT mokesčio tarifai visoje šalyje turėtų būti vienodi, progresyviai didėjantys – taikomi tam tikri mokesčio rėžiai, daugiau apmokestinant didesnės vertės NT.
Be to, mokestinė bazė būtų plati, atsisakant išimčių, tačiau taikant neapmokestinamąjį dydį, mažinantį poveikį socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
„NT mokestis turi mažinti turtinę nelygybę, skatinti savivaldybių savarankiškumą ir stiprinti finansinį stabilumą“, – apibendrino J. Markevičius.
