Visų didžiausių Kauno sporto objektų valdymas nuo šiol sutelktas vienos įmonės rankose. „Kauno arenos“ žinioje yra stadionas, halė, „Žalgirio“ arena, baseinas, ledo rūmai ir teniso kortai. Savivaldybė nemato jokios problemos, o specialistai tikina, kad tokia praktika ydinga, ji užkerta kelią konkurencijai.
Daugiau kaip metus jau veikiančiam rekonstruotam Dariaus ir Girėno stadionui Kaune pagaliau rastas ir koncesininkas. Stadioną ir šalia esančią taip pat rekonstruotą Sporto halę 15 metų valdys „Kauno arena“. Konkurse dalyvavo 3 įmonės, tačiau šios pasiūlymas esą buvo patraukliausias.
„Miestas užsitikrino, kad bus sumokama per metus ne mažiau kaip 324 tūkst. eurų koncesijos ir nuomos mokesčio, jį indeksuojant pagal infliaciją“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Tad jei viskas vyks sklandžiai, per 15 metų Kauno savivaldybei įmonė sumokės apie 5 milijonus eurų. „Kauno arenos“ žinioje nuo šiol yra visi didžiausi Kauno sporto kompleksai – „Žalgirio“ arena, baseinas, ledo rūmai, sporto halė, Dariaus ir Girėno stadionas bei didieji teniso kortai.
„Praktiką galima laikyti ydinga, nes konkurencija neegzistuoja. Jeigu tam tikros įmonės, operatoriai yra arba palankūs,arba bent patogūs valdantiesiems ir jie neturi jokios rimtos opozicijos, tai galima įžvelgti ne visai skaidrių dalykų“, – pasakojo VDU dėstytojas Ignas Kalpokas.
Kauno savivaldybė problemos nemato
Tačiau Kauno savivaldybė čia problemų nemato.
„Aš manau, kad yra gerai, kai objektus laimi geriausius pasiūlymus pateikę dalyviai, ar tai yra vienas ir tas pats, ar keli – tai čia konkursų taisyklės ir pasiūlymų vertinimai“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Tiesa, problemos savivaldybei nebuvo ir nėra dėl „Autokaustos“ bei jos laimimų projektų gausos, nors yla išlindo iš maišo rekordinių kyšių pavidalu, o buvęs administracijos direktorius Vilius Šiliauskas atsidūrė už grotų. Bet su sporto atstovais gal taip nenutiks. Vis dėlto, tam tikrų grėsmių specialistai įžvelgia.
„Galvojant ir apie kainodarą, apie pasirinkimus, ką kviesti, nekviesti į tuos objektus –konkurencijos nebuvimas veda prie pasirinkimo miestiečiams mažėjimo“, – sakė VDU dėstytojas Ignas Kalpokas.
Svarsto kelti koją į Vilnių
Tačiau „Kauno arena“ sako būsianti atvira visiems.
„Su administracija dirbom derėjomės, derinomės planus taip, kad patirtis lankytojams ir žiūrovams būtų kuo geresnė, tikimės kad tai matysis mūsų organizuojamuose renginiuose“, – tvirtino „Kauno arenos“ direktorė Radvilė Krušinskienė.
„Kauno arena“ ne tik laikinosios sostinės sporto objektus valdyti nori, sako, svarsto net ir į Vilnių koją įkelti. Ambicija – Nacionalinis stadionas.
„Mes norim operuoti ir Vilniaus stadione. Pirmiausia, objektai turi būti pastatyti, apskritai pastatyti ir toliau sėkmingam operavimui – jų konstrukcijos, aplinkos ir teritorija turi atitikt tam tikrus reikalavimus – tai šie dalykai dar neapspręsti“, – tvirtino „Kauno arenos“ direktorė Radvilė Krušinskienė.
Skaičiuojama, kad Nacionalinis stadionas Vilniui atsieis beveik 160 milijonų eurų. Kaunas Sporto halės bei Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai, prilygusiai kone pastatymui nuo pamatų, bendrai atseikėjo apie 55 milijonus eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
