Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų.
Išmokos dydis ir reikalavimai projektui
Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.
Kompensacinės išmokos dydis priklauso nuo naudingo namo ploto ir apskaičiuojamas iki atnaujinimo (modernizavimo) esamą naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto dydžio 75 Eur/kvadratiniam metrui.
Išmoka skirta individualių namų atnaujinimui (modernizavimui), kurį atlikus pasiekiama ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė ir sumažintos šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc.
Paraiškas gali teikti gyventojai, nuosavybės teise valdantys 1 ar 2 butų gyvenamosios paskirties namą, kurio statyba yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota (pastato baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc.).
Projektai bus atrenkami konkurso būdu pagal prioritetinius projektų atrankos kriterijus ir nepriklausys nuo projekto registracijos formos pateikimo pirmumo.
Prioritetiniai balai bus suteikiami pagal galiojančią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo). Aukštesnis balas skiriamas projektams iki atnaujinimo (modernizavimo) turintiems žemesnę energinio naudingumo klasę.
Per kiek laiko reikia pabaigti projektą
Projektas turi būti įgyvendintas, pateikiant išlaidų kompensavimo prašymą iki 2025 m. liepos 2 d.
Tęstiniai įsipareigojimai penkeriems metams po išmokos gavimo: turėti ir saugoti išlaidas pagrindžiančius ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus; name, kuriame įgyvendintas projektas, nebus vykdoma ūkinė-komercinė veikla.
Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą – Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo namų energetinį efektyvumą ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas.
Šiuo metu gyvenamosios paskirties pastatai sudaro 64 proc. viso šalies pastatų fondo ploto, daugiabučiai ir individualūs namai, vertinant pagal plotą, pasiskirstę panašiomis dalimis 29 proc. ir 34 proc. bendro pastatų fondo ploto.
Didžioji šių pastatų dalis (75 proc.) statyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.
