Išgirdus anglės Lauros Winham istoriją pašiurpsta oda – moters kūnas beveik ketverius metus pragulėjo savivaldybei priklausančiame bute. Jos kūnas rastas „mumifikuotas, buvo likęs tik skeletas“.
L. Winham laikėsi toliau nuo šeimos namų Surėjuje, nes sirgo šizofrenija ir manė, kad šeimos nariai ją nuskriaus, ryšio jie beveik nepalaikė, rašo dailymail.co.uk.
Tačiau po kurio laiko jos brolis ir mama išreiškė susirūpinimą ir policijos paprašė įsilaužti į jos butą Vokinge, kur 2021 m. gegužę buvo rastas jos kūnas. Manoma, kad L. Winham mirė 2017 m. lapkritį.
Pagalbos nesulaukė
Lauros tapatybę teko nustatyti pagal jos dantis, jos mirties priežastis nenustatyta. Ši tragedija parodė, kad socialiniai darbuotojai ir psichikos sveikatos specialistai pas ją nesilankė trejus su puse metų.
Lauros sesuo Nicky sakė: „Visi, kurie bendravo su Laura ir turėjo ją lankyti, tiesiog apleido ją ir pamiršo. Ji buvo pamiršta ir palikta mirti.“
2014 m. ji pradėjo psichikos sutrikimų gydymą, kai ją prižiūrėję specialistai pastebėjo, kad ji „blogai jaučiasi, yra labai liesa, sakė, kad neturi draugų ir mano, kad ją pastoviai kažkas stebi“.
Po dviejų metų, jai neatsakius į Darbo ir pensijų departamento laiškus, buvo nutrauktas invalidumo pašalpos mokėjimas. O 2017 m. spalį Surėjaus policijos pareigūnai socialinėms tarnyboms pranešė, kad ji negeba pasirūpinti savimi, neturi maisto.
Tačiau socialiniai darbuotojai, nors ir buvo informuoti, kad jos telefonas neveikia, bandė jai paskambinti, o vėliau tiesiog parašė jai laišką, kuriame pateikė informaciją, kur veikia maisto bankai ir kur ji gali kreiptis pagalbos.
Po dviejų savaičių, negavus jokio atsakymo, jos duomenys iš sistemos buvo pašalinti, tačiau su ja nebuvo susisiekta.
Manoma, kad L. Winham mirė po kelių savaičių, 2017 m. lapkritį, nes būtent tada ant kalendoriaus ji parašė paskutinį įrašą: „Man reikia pagalbos“.
Kovojo su psichikos problemomis
Mokesčius už būsto nuomą toliau mokėjo savivaldybė, buvo užregistruotas kasmetinis dujų saugos patikrinimas, o 2019 m. dujų tiekimas jos būstui nutrauktas.
Jos sesuo Nicky sakė: „Visada tikėjomės, kad jai pagerės, jei bus suteikta profesionali pagalba, ir kad vieną dieną vėl atkursime ryšį.
Niekada negalvojome, kad rasime ją negyvą ant grindų, ji taip ilgai ten gulėjo ir niekas apie tai nežinojo.“
L. Winham gimė su įgimtu Goldenharo sindromu, dėl kurio išlinksta stuburas. Kai jai buvo 18 metų, jai atlikta sudėtinga širdies operacija, nuo paauglystės ji turėjo psichikos problemų, du kartus buvo atskirta nuo visuomenės.
Jos sesuo sakė: „Laura buvo pamiršta. Tiesiog plyšta širdis pagalvojus, kaip ji gyveno paskutinius kelerius metus, negalėdama paprašyti pagalbos. Jai niekas nesuteikė pagalbos, tai tiesiog tragiška.
Jos kova su psichikos problemomis buvo neįtikėtinai sunku. Ji užaugo mylinčioje šeimoje. Ji darė viską, kad galėtų gyventi įprastą gyvenimą, mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, lankė koledžą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą universitete.
Tačiau staiga mūsų labai mylima jaunesnioji sesuo visiškai pasikeitė prieš mūsų akis. To nelinkėčiau nė vienai šeimai. Ji patikėjo balsais, kuriuos girdėjo savo galvoje. Balsai ją nuteikė prieš mus, jos pačios šeimą.
Atrodė, kad bendravimas su mumis jai kėlė didžiulę įtampą. Ji atsisakė su mumis bendrauti ir galiausiai, deja, teko išpildyti jos norą ir palikti ją specialistų rankose.“
Tačiau niekas neaplankė L. Winham ir neteikė jai pagalbos, nors socialinėms tarnyboms ir bendruomenės psichikos sveikatos specialistams ji buvo žinoma daugelį metų.
