Kadangi pastaraisiais mėnesiais Rusija perėmė iniciatyvą mūšio lauke, Ukrainos gebėjimas apsiginti priklauso nuo jos ginklų arsenalo didinimo ir karių sutelkimo šalies viduje. Tačiau kartu su prastėjančiomis karinėmis perspektyvomis daugėja karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių, rašo „The New York Times“.
Neseniai Ukrainos pasienietis Vladislavas Tonkoštanas sulaikė vyrą, kuris ruošėsi kirsti Tisos upę, tikėdamasis pasiekti savo žmoną ir vaikus, kurių nematė dvejus metus.
„Mes negalime teisti šių žmonių. Bet jei visi vyrai išvyks, kas apgins Ukrainą?“ – klausia V. Tonkoštanas.
Pasak generolų, Ukrainoje ėmė labai trūkti karių. Ukrainos kariuomenės rytuose vadas generolas Jurijus Sodolis leidiniui sakė, kad tam tikruose fronto sektoriuose rusų yra daugiau nei septynis kartus daugiau nei ukrainiečių.
Daugelis ukrainiečių, kurie savanoriais stojo pirmosiomis karo dienomis, vis dar kovoja, turėdami tik dvi savaites atostogų per metus. Kareiviai šaukiami iki karo veiksmų pabaigos, nenustatant konkrečios atleidimo iš tarnybos datos. Atsižvelgdami į didelį aukų skaičių, kariai sako, kad šaukimas į kariuomenę yra tarsi bilietas į frontą į vieną pusę, todėl vis dažniau vengiama šaukimo į kariuomenę, rašo NYT.
Renkasi kirsti „Mirties upę“
Rumunijos valdžios institucijos teigia, kad nuo karo pradžios į šalį per Tisos upę pateko daugiau kaip 6 tūkst. ukrainiečių. Tiesa, pavyksta ne visiems. Pareigūnų teigimu, upės krantuose išplauti 22 vyrų kūnai. Skenduolių gali būti ir daugiau, tik jų kūnai dar nėra rasti, todėl upę imta vadinti „Mirties upe“.
Nuo tarnybos ukrainiečiai taip pat bandė bėgti kalnų takais arba išvykti iš šalies su suklastotais dokumentais.
Taip pat nurodoma, kad dėl to pasikeitė kontrabandos Ukrainos Karpatuose pobūdis: ji beveik visiškai virto šauktinių, vengiančių šaukimo į kariuomenę, gabenimo verslu. Pasak pasieniečių, šios paslaugos kainos siekia 10 tūkst. dolerių (9,4 tūkst. eurų).
