Atšilus orams prasideda motociklų sezonas, be to, į gatves išvažiuoja ir tie, kurie paprastai žiemą nevairuoja. Pasitaiko, kad šios transporto priemonės būna gana triukšmingos ir dėl to erzina kitus vairuotojus ir praeivius. Galiausiai ir viešosiose vietose pavasariop daugiau triukšmo.
Specialistai atkreipia gyventojų dėmesį dėl triukšmo keliamos žalos sveikatai. Tuo metu policija primena, kad už pernelyg didelį triukšmą gali būti skiriamos ir baudos.
Trečdalis skundų dėl triukšmo – pagrįsti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, atkreipė dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.
Triukšmas neigiamai veikia sveikatą, tad susidūrę su situacijomis, kai iš stacionarių triukšmo šaltinių sklindantis triukšmas trukdo ilsėtis, gyventojai neretai kreipiasi į NVSC.
2023 m. NVSC išnagrinėjo 158 skundus dėl triukšmo, iš jų pagrįsti – 47 (30 proc.). Palyginus su 2022 m., skundų dėl triukšmo 2023 m. sulaukta daugiau. Daugiausiai skundų sulaukiama Vilniaus (46 proc.), Kauno (18 proc.) ir Klaipėdos apskrityse (11 proc.). Žmonės dažniausiai skundėsi dėl ūkinės veiklos keliamo triukšmo – naudojamų vėdinimo, šildymo, šaldymo ar aušinimo sistemų.
Atlikus matavimus ir nustačius, kad triukšmo lygis iš tiesų viršija nustatytus ribinius dydžius, NVSC specialistai kreipiasi į stacionaraus triukšmo šaltinio valdytoją ir nurodo imtis veiksmų jam sumažinti.
Tačiau NVSC specialistai ne visais atvejais gali padėti spręsti padidėjusio triukšmo problemą, kadangi ne visi gyventojai pateikia reikalingą informaciją, pavyzdžiui, nenurodo triukšmo šaltinio, konkrečios gyvenamosios vietos adreso ar laiko, kada siūlo atlikti triukšmo matavimus. Jei pareiškėjas nenurodo reikalingos informacijos, NVSC skundo nagrinėjimą nutraukia.
Didžiausias triukšmadarys – transportas
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad du trečdaliai Europos gyventojų veikiami didėjančio nuolatinio triukšmo dėl transporto, o Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad tai viena iš didžiausių problemų, po oro užterštumo.
Vilniuje ši problema – taip pat tampa vis aktualesnė, todėl numatyta apie šimtas priemonių, kaip sumažinti triukšmo šaltinių ir neutralizuoti kenksmingą triukšmo poveikį.
„Kadangi pagrindiniai triukšmo šaltiniai Vilniuje yra transportas, triukšmo mažinimo priemonės labai susijusios su darniu judumu – kuo mažiau automobilių važinėja, kuo dažniau renkamasi dviračius, paspirtukus, einama pėsčiomis ar važiuojama viešuoju transportu, tuo mažiau miestiečių kamuoja ir triukšmas“, – kalbėjo Emilis Tamošiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Nuo transporto sukeliamo triukšmo (65 decibelų – maždaug kaip garsus žmonių pokalbis) dienos metu metu kenčia apie 24 tūkst. vilniečių.
Naktį nuo 55 decibelų ir didesnį transporto sukeliamą triukšmą patiria apie 30 tūkst. gyventojų.
Didelis (70–80 decibelų) triukšmas kamuoja 5,7 tūkst. gyventojų, o nakties metu (60–70 decibelų) – apie tūkstantį vilniečių.
Palyginti su šiais skaičiais geležinkelio, oro uosto triukšmingos zonos apima visai nedaug gyventojų. Dieną per šešiasdešimt decibelų triukšmą patiria apie porą šimtų gyventojų. Naktį didesnį nei 55 decibelų oro uosto ar geležinkelio triukšmą girdi apie 1,5 tūkst. gyventojų.
„Triukšmas veikdamas smegenyse esančias dalis (migdolinę liauką) sukelia atitinkamą organizmo atsaką – skiriasi streso hormonas kortizolis. Tai vargina mūsų nervų sistemą, gali padidėti kraujospūdis, atsirasti miego sutrikimai“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistas Matas Budriūnas.
Anot jo, norint išvengti triukšmo daromos įtakos ir sumažinti jo poveikį, reikėtų kasdien skirti bent 30 minučių pasivaikščiojimui miškingose vietovėse ar parkuose, kurie yra nutolę nuo judrių gatvių
Štai Salomėjos Nėries gatvėje gegužę žadama įrengti triukšmo ir oro taršos sensorius, kuriais bus renkami ir apdorojami duomenys.
Vėliau bus diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės: gatvė bus apželdinama, bus vykdoma sisteminga gatvės dangos ir šaligatvių priežiūra, įvedami tam tikri eismo ribojimai, nuolat šia gatve važiuojantys gyventojai bus kviečiami kuo mažiau naudotis savo automobiliu ir pan.
Po kiekvieno įgyvendinto pokyčio pasirinktoje gatvėje bus analizuojama, kaip pasikeitė oro ir triukšmo taršos rodikliai.
„Pamatysime, kokį efektą duoda įvairios triukšmo ir taršos mažinimo priemonės. Vėliau jas bus galima taikyti ir kitose gatvėse“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „Life GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.
Dar daugiau vietų taps ramaus eismo gatvėmis
Pasak savivaldybės atstovų, efektyvi priemonė kovai su triukšmu – gatvių pertvarkymas į ramaus eismo ir eismo ribojimai.
Sumažinus automobilio greitį nuo 50 km/h iki 30 km/h, triukšmo lygis sumažėja 5 dB. Šiais metais 40 intensyvaus eismo gyvenamųjų kvartalų gatvių ilgainiui taps ramaus eismo gatvėmis.
Sostinėje plėtojamas ir dviračių takų tinklas. Nuo 2019 m iki 2023 m. nutiesta 64 km dviračių takų. Mieste skatinama važinėti elektromobiliais: įrengtos 88 įkrovos aikštelės.
Triukšmą efektyviai sulaiko ir želdynų juostos. Ypač, jei susodinta tankiai. Tokios želdinių juostos jau atsiranda beveik prie kiekvienos atnaujinamos gatvės. Prie intensyvaus eismo gatvių – Laisvės prospekto pasodinta apie 350 lapuočių medžių, Žirmūnuose pasodinta tiek medžių, tiek krūmų. Triukšmą sulaikys želdiniai ir prie Liepkalnio gatvės. Siekiant sumažinti triukšmą apželdinimas numatytas ir T. Narbuto, Oslo, V. Vaitkaus gatvėse.
Įgyvendinus plane numatytas triukšmo mažinimo priemones nuo viršnorminio kelių transporto triukšmo dieną bus apsaugoti apie 1156 gyventojai, naktį apie 1522 gyventojai.
Už keliamą triukšmą – baudos
Specialistai primena, kad dėl triukšmo, susijusio su viešosios rimties trikdymu, reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.
Tokiam triukšmui priskiriami: šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo ramybę, poilsį ar darbą.
Policija primena, kad už pernelyg didelį triukšmą, kuris keliamas viešosiose vietose, taip pat galima sulaukti ir administracinės atsakomybės – bauda siekia nuo 80 iki 200 eurų, tuo metu juridiniams asmenims bauda dar didesnė – ji siekia 200 iki 300 eurų.
Jeigu tokio pobūdžio pažeidimai buvo padaryti dar kartą, policija gali skirti ir didesnę baudą – štai fiziniams asmenims gresia nuo 200 iki 300 eurų, o juridiniams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 400 eurų bauda.
