Atėjusi vasara lepina saulės spinduliais, tačiau šiuo metu ypač svarbu pasisaugoti nuo karščio bangų ir išgerti pakankamą kiekį vandens. Nepaisant savo sveikatos gerovės, gali atsirasti dehidratacija, kurios pagrindiniai požymiai – nuovargis, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai.
Apie dehidratacijos atsiradimo priežastis bei simptomus komentuoja „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė.
L. Kairiūkštienė pasakoja, kad dehidratacija yra būklė, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna, todėl trūksta vandens, kuris yra būtinas normaliam organizmo funkcionavimui.
„Vanduo yra esminis komponentas, dalyvaujantis daugelyje organizmo procesų, įskaitant temperatūros reguliavimą, maistinių medžiagų transportavimą, toksinų pašalinimą ir organų veiklą.
Dėl dehidratacijos gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra, pastarosios disbalansas gali sukelti raumenų spazmus, širdies ritmo sutrikimus. Kai organizmui trūksta vandens, kraujo tūris mažėja, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad užtikrintų pakankamą kraujotaką.
Tai gali sukelti nuovargį, galvos svaigimą ir alpimą. Ypač jautrūs dehidratacijai yra inkstai, nes jiems vanduo reikalingas, kad galėtų tinkamai filtruoti kraują ir pašalinti atliekas, todėl dehidratacija gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą ar net inkstų nepakankamumą“, – sako vaistininkė.
Dehidratacijos požymiai
Specialistė akcentuoja, kad dažniausias ir akivaizdžiausias dehidratacijos požymis – troškulys, išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis.
„Dehidratacija gali sukelti įvairaus intensyvumo galvos skausmus, svaigimą. Trūkstant vandens jaučiamas bendras nuovargio ir silpnumo jausmas, atsiranda vangumas, alpstama, gali pritemti sąmonė.
Esant dehidratacijai ženkliai sumažėja prakaitavimas ir šlapimo kiekis, pastarasis keičia spalvą. Jei šlapimas yra koncentruotas, jo mažai ir jis tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, gali būti, kad organizmui itin trūksta skysčių.
Dehidratacijos rizika vasarą padidėja, nes dėl aukštesnės oro temperatūros bei didesnio fizinio aktyvumo prakaitavimas tampa intensyvesnis. Nors prakaitavimas yra pagrindinis kūno atvėsinimo mechanizmas, per prakaitą prarandama daug vandens ir elektrolitų.
Žmonės ne visada tinkamai įsivertina šiuos praradimus, todėl, jei esant karštam orui geriama mažai, troškulio jausmas gali atsirasti per vėlai, kai organizmas jau yra pradėjęs dehidratuoti.
Vasarą taip pat yra didesnė tikimybė apsinuodyti maistu, o tai gali sukelti vėmimą ir viduriavimą, kas dar labiau didina skysčių netekimą ir padidina dehidratacijos riziką“, – teigia ji.
L. Kairiūkštienė sako, kad norint išvengti dehidratacijos, rekomenduojama kasdien suvartoti apie 2–3 litrus vandens. Šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo asmens amžiaus, lyties, svorio, fizinio aktyvumo, aplinkos sąlygų:
„Esant dideliam karščiui geriau, kad skysčiai būtų vėsūs, bet ne per šalti. Atsigaivinimui labai tinka mineralinis vanduo (be angliarūgštės) arba kiti skysčiai, turintys nors ir nedidelius ištirpusių druskų (elektrolitų) kiekius.
Svarbiausia atkreipti dėmesį į individualius poreikius, o pagrindinis indikatorius, rodantis, kad reikia gerti daugiau vandens – troškulys.“
Su šiais gėrimais reikalingo skysčių kiekio neatstatysite
R. Blynas teigia, kad ne visi skysčiai yra veiksmingi kovojant su dehidratacija. Tinkamiausias ir pirmas pasirinkimas – vanduo, kuris greitai ir efektyviai atstato skysčių pusiausvyrą organizme.
„Taip pat gali būti tinkami elektrolitų gėrimai, kurie padeda atstatyti ne tik skysčius, bet ir mineralus, prarastus prakaituojant ar viduriuojant. Labiausiai reikėtų vengti tokių skysčių kaip alkoholis, kofeinas, daug cukraus sudėtyje turintys gėrimai.
Tokio tipo gėrimai gali sukelti dar didesnę organizmo dehidrataciją. O maisto produktai, tokie kaip vaisiai ir daržovės (ypač arbūzai, agurkai, pomidorai), kurių sudėtyje gausu vandens, gali padėti palaikyti tinkamą hidratacijos lygį. Įvairūs riešutai taip pat padeda reguliuoti skysčių balansą organizme“, – sako jis.
R. Blynas sako, kad keliaujant, leidžiant laiką gamtoje ar saulėje, svarbu dėvėti tinkamus lengvus laisvus drabužius iš natūralaus pluošto medžiagos, gerti daug vandens, vengti alkoholio ir gėrimų su kofeinu, valgyti maistą, kuriame gausu vandens, naudoti apsaugines priemones nuo saulės:
„O siekiant atstatyti hidrataciją organizme, gerkite daug vandens, valgykite lengvai virškinamą maistą, venkite alkoholio.“
