Kiekvienas, gyvenantis nuosavame name, savo sklype nori šeimininkauti taip, kaip pačiam atrodo tinkama. Vis tik egzistuoja taisyklės, kurios nustato, kokius augalus ir kur galima sodinti savo kieme. O, jeigu medį ar krūmą žmogus pasodina ne vietoje, gali sulaukti ir 120 eurų baudos.
Vilniečiai portalui tv3.lt papasakojo apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis.
Štai Rimantė piktinosi pas kaimynus augančiais medžiais.
„Visai netoli mūsų sklypo ribos pas kaimynus auga obelys. Jos užstoja saulės šviesą, todėl savo pusėje negalime sodinti jokių augalų, jie tiesiog ten neauga. Bandėme su kaimynais tartis draugiškai ir prašėme nupjauti bent porą obelų, nes jos jau senos. O ir derlius, kiek pastaruoju metu matome, nėra didelis.
Tačiau kaimynas nesutinka nupjauti obelų, jis tikina, kad jos suteikia pavėsį karštomis dienomis. O ir obuolių kažkiek nusiskina“, – pasakojo moteris.
Ji piktinosi, kad kaimynas paiso tik savo interesų.
„Mums to pavėsio visai nereikia, patys turime pavėsinę. Kieme noriu gėlyno, tačiau niekas neauga, nes kaimynų obelys saulę užstoja.
Kur galėčiau kreiptis, kad kaimynas būtų įpareigotas nupjauti medžius“, – klausė moteris.
Tuo metu kitas portalo tv3.lt skaitytojas Rimantas neseniai apsigyveno nuosavame name.
„Sklypas buvo neseniai suformuotas, todėl jame nėra nė vieno augalo, tik veja. Norėtųsi šiek tiek privatumo, nes šalia kaimynų namas. Ketinu netoli sklypo ribos sodinti pušis.
Tačiau ar galiu jas sodinti neatsiklausęs kaimynų? Juk sklypas mano, tačiau pušys augs visai šalia ir jų sklypo“, – klausė vyras.
Daugiausiai kaimynų ginčų kyla dėl želdinių
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad daugiausiai gyventojų ginčų būtent ir kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių.
Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
„Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m.
Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, – komentavo ministerija.
Anot jos, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
„Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio“, – įspėjo ministerija.
Skiria 120 eurų baudas
Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarką, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami galioja ir daugiabučių kiemams.
„Aplinkos ministerijos patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės nurodo, kad nuo daugiabučių namų sienų su langais medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 10 metrų atstumu, o visais kitais atvejais – ne arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sienos.
„Aukštesni nei 2 m krūmai gali būti veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo daugiabučių namų sienų su langais, o visais kitais atvejais (įskaitant atvejus, kai sodinami krūmai yra žemesni) – ne arčiau kaip 1,5 m nuo sienos. Išimtis taikoma teritorijoms tarp pastatų ir gatvių Taip pat taisyklėse apibrėžtas atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be to sklypo savininko sutikimo“, – komentavo savivaldybė.
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą – gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju – iki 140 eurų.
