Sinoptikai pateikia atnaujintą orų prognozę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, ketvirtadienį kai kuriuose Lietuvos miestuose kais net iki 36 laipsnių.
Ketvirtadienį, liepos 11 d., temperatūra Vilniuje pakils iki 36 laipsnių karščio. Neįprastai šilta bus ir vėlai vakare – numatoma, kad 22–23 val. dar laikysis 29 laipsnių šiluma.
Kaune ketvirtadienio popietę įkais iki 33, Šiauliuose – 29, Panevėžyje – 31 laipsnio karščio.
Lyginant su kitais miestais, gaiviausia bus pajūryje. Klaipėdoje ketvirtadienį dieną sušils iki 26 laipsnių.
Laukia tropinė naktis
Ketvirtadienio dieną vyraujant Lietuvai neįprastiems karščiams, labai šilta bus ir penktadienio naktis. Primename, kad jeigu naktį oro temepratūra pakyla aukščiau 20 laipsnių, fiksuojama tropinė naktis.
Penktadienio naktį Vilniuje turėtų sušilti iki 23–26 laipsnių šilumos, o apie vidurnaktį numatoma net 28 laipsnių šiluma.
Kaune penktadienio naktį bus 22–25, Šiauliuose – 22, Panevėžyje – 22–24 laipsniai šilumos.
Tropinė naktis nenumatoma tik Klaipėdoje. Čia penktadienio naktį sušils iki 20 laipsnių.
Ketvirtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje taip pat prognozuojama tropinė naktis: liepos 11 d. naktį Vilniuje sušils iki 23 laipsnių, Kaune bus 22–26, Klaipėdoje – 20–22, Šiauliuose – 23–25, Panevėžyje – 23 laipsniai šilumos.
LHMT duomenimis, pirmoji tropinė naktis šiais metais užfiksuota birželio 27 d. Nidoje, kur per visą naktį oro temperatūra nenukrito žemiau 20,5 laipsnio.
Artimiausių dienų orų prognozė
TREČIADIENIO DIENĄ lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, 7–11 m/s. Temperatūra 28–33 laipsniai karščio.
KETVIRTADIENIO naktį vakariniame pakraštyje, dieną vakariniuose ir kai kur centriniuose rajonuose trumpi lietūs, perkūnija. Vietomis lis smarkiai. Vėjas naktį pietryčių, dieną pietinių krypčių, 7–12 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 28–33 , vakaruose kai kur 25–27 laipsniai.
PENKTADIENIO naktį daug kur, dieną vietomis trumpi lietūs. Naktį vietomis lis smarkiai ir su perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 17–22, dieną 26–31, pajūryje 23–25 laipsniai.
ŠEŠTADIENIO naktį vietomis trumpai palis, dieną daug kur trumpos liūtys, perkūnija. Vėjas naktį rytinių krypčių, 6–11 m/s, dieną besikeičiančios krypties, 7–12 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 29–34 laipsniai karščio.
SEKMADIENIO naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s, dieną šiaurinių krypčių, 7–12 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 26–31, pajūryje 23–25 laipsniai.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, kitomis dienomis bus šiek tiek gaiviau, tačiau ženklesnis orų atvėsimas kol kas neprognozuojamas.
Saugokitės karščių – specialistai pataria, ką daryti
LHMT specialistai primena, kad gali sutrikdyti sveikatą ar net tapti mirties priežastimi. Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus asmenims, kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Štai keli patarimai, padėsiantys pasiruošti karščio bangai:
- ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
- lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vakare;
- būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
- vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
- esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
- nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
- pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
- užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
- keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
- būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
- venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
- kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
- vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
- jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.
Darbdaviai raginami organizuoti darbus taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Darbuotojai turėtų būti apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbaisdėvėti galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės. Darbo vietoje turėtų būti prieinamas geriamas vanduo, įrengtos atsivėsinimo vietos.
Klimatas keičiasi – panašėjame į Centrinę Europą
Tai, kad keičiasi klimatas, bėgant metams galime pamatyti ir patys – anksčiau anomalijomis laikyti karščiai dabar pasitaiko net kelias dienas iš eilės ir jau nedaug ką stebina. Sinoptikas Naglis Šulija pateikia pavyzdį, kaip per 30–40 metų Lietuvoje pasikeitė vasara.
„Sovietmečio pabaiga. Kaip atrodė lietuviška vasara: lyja kas antrą dieną, dienomis temperatūra kyla iki 23–24 laipsnių šilumos, 25 laipsniai yra daug, beveik karštis, jeigu būna 30 laipsnių, tai yra dalykas, apie kurį reikia daug ir ilgai kalbėti. Dabar turime karščio bangas, kai 30 laipsnių ir daugiau trunka po savaitę. Šį kartą bus 3–4 paros iš eilės, o mums tai jau normalus reiškinys. Tai yra naujoji norma“, – sako sinoptikas.
Dabar Lietuvoje klimatas yra panašus į tokį, koks prieš kelis dešimtmečius buvo Centrinėje Europoje (Čekijoje, Pietų Lenkijoje). Tuo metu Centrinė Europa artėja prie Pietų Europos klimato, o Pietų Europa – prie Šiaurės Afrikos.
Kita vertus, Lietuvai yra gerų žinių – ilguoju laikotarpiu nepakenčiamai karštų vasarų Lietuvoje nenusimato.
„Lietuva lėtai šylant klimatui atsidurs gana siauroje komforto zonoje. Tai reiškia, kad nebus nuolatinio kepimo vasarą kaip Ispanijoje ar Pietų Italijoje. Kaitros bangos bus neilgos ir ištveriamos. Drėgmės netrūks, cikloninė veikla vis tiek vyks“, – pažymi N. Šulija.
Keičiasi ne tik vasara. Sinoptikas atkreipia dėmesį, kad meteorologiniu požiūriu ilgėjant šiltiesiems metų laikams, trumpėja žiemos – jos vėliau prasideda ir anksčiau baigiasi. Tiesa, tai nereiškia, kad ilgainiui nepasitaikys šaltų dienų. Tuo įsitikinome ir šiais metais, kai sausio 6 d. dalyje Lietuvos buvo trejus metus nematytas šaltis – -26,6 laipsniai).
Kita vertus, klimato kaita yra nuolat vykstantis reiškinys, todėl prie visų pokyčių žmogui teks prisitaikyti ir atitinkamai keisti savo gyvenimo būdą, pabrėžia N. Šulija.
