Neįtikėtina istorija nutiko Kretingos rajone. Pamestos kombaino detalės laukuose ieškojęs vyras surado auksinį vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu. Pagal jį surado ir žiedo savininkus. Pasirodo, auksinį amžinų įžadų simbolį jaunavedžiai pametė prieš keturiasdešimt metų.
Kūlupėnų gyventoja Zinaida rodo išskirtinį jos šeimoje daiktą. Tai jos vyro žiedas, kurį moteris šiam ant piršto užmovė tekėdama dar 1980-siais. Santuoka buvo laiminga, viskas tekėjo sava vaga, kol, praėjus porai metų po vestuvių, vyras iš darbo grįžo niūrus.
„Sako, neturiu vestuvinio žiedo. Ir, sako, nežinau, kur ten. Pats su motociklu važinėdavo, ar su motociklu važinėdamas, ar su kombainu. Bandė dar ten važiuoti, kur motociklas buvo sugedęs, bet taip ir nerado. Aišku, ką ten rasi – adata pamesta šieno kupetoj“, – pasakoja Kūlupėnų gyventoja Zinaida Bružienė.
Moteris sako, kad tada vyro nemušė.
„Ką ten beduosi iš tos petelnės. Tai tada jau… nieko, kaip pasakyti, visiems tas gali atsitikti. Aišku, buvo gaila, be galo buvo gaila, ir tų prietarų priklausėm, kad čia žiedas pamestas, tai būtinai šeima iširs“, – kalba Zinaida.
Bet taip nenutiko. Praėjo beveik 40 metų. Ir tarsi filme „Žiedų valdovas“, Zinaidos vyro žiedas dabar nusprendė grįžti pas savo šeimininką.
„38 metai jau buvo praėję, 39. Penktadienio vakaras. Skambutis. Ar esi pametusi žiedą? Sakau, aš nesu, vyras pametęs. Sako, kokie požymiai, kas ant to žiedo yra? Mano vardas ir vestuvių data. Tai, sako, atvažiuokit, jūsų žiedas pas mane“, – pasakoja Zinaida.
Zinaida iš pradžių net nepatikėjo. Tačiau viskas atitiko – ir kaimas, ir laukas, ir vardas, ir vestuvių data. Juolab, kad skambino senas pažįstamas iš gretimo kaimo. Nuvykusį pas jį moteris atpažino, kad tai tikrai tas pats jos vyro prieš beveik keturiasdešimt metų pamestas žiedas.
„Čia, turbūt, kalčiausias mano vardas. Kadangi esu ne Birutė, ne Danutė. Vardas apylinkėse toks iš retesnių. Tai pagal vardą, sako, nusprendžiau, kad su tavim yra surišta šita istorija“, – sako Zinaida.
Zinaida sako, labiausiai ją pribloškė ne tik tai, kad žiedas atsirado, o ir jo radėjo poelgis. Gi galėjo niekam nieko nesakyti ir dirbinį iš aukso parduoti.
Žiedo radėjas – Liudas. Vyras mėgsta vaikštinėti miškais bei laukais, o kartais ir metalo detektorių pasiima. Dėl smagumo. Ir štai prieš kelias dienas žinodamas, kad Liudas tokį aparatą turi, vienas jo draugas paprašė paieškoti pamestos kombaino detalės.
„Kombainininkas žemę dirbo ir paprašė, kad paieškočiau „škyvos“, „škyvą“ sakė pametė. Nuvažiavau aš tos „škyvos“ ieškoti į laukus ir atradau žiedą. – Kaip sureagavot pamatęs, kad žiedas? – Na kaip, normaliai. Jausmas neapsakomas. Ir, kas įdomiausia, žiede iš karto pamačiau užrašą. Metus, užrašą. Ir iš karto permečiau, pergalvojau ir supratau, kad gali būti tik vienas variantas“, – kalba Nasrėnų gyventojas Liudas Stonkus.
Kad tai jo pažįstamos Zinaidos vyro pamestas žiedas. Mat Liudas buvo girdėjęs apie sutuoktiniams prieš 40 metų nutikusią nelaimę. Žiedą, sako, laukų plotuose rado 30-ies centimetrų gylyje.
„Aria dirvą, kultivuoja. Kad ir ta „škyva“. Ėjau ieškoti tos „škyvos“ vis tiek neradau, nes greičiausia kažkur nusviedė, gal ne ten jis pametė. Aš pats žinau, ką tai reiškia. Žiedas yra žiedas. Ypač vestuvinis. Didelis, senamadiškas, svoris toks nemažas“, – sako Liudas.
Tad ir atidavė. Beje, pametęs žiedą, Zinaidos vyras naujo nepasidarė, tad dabar dviejų nešioti nereikės. Tik pasididinti teks, sako – pirštai per tiek metų pastambėjo. Na, o ką už radybas gavo Liudas iš Nasrėnų, šios neįtikėtinos istorijos herojai neišduoda.
