Kaip valdžią gavę politikai tvarkysis su ekonomika ir finansais? Ar pažadai kelti algas, pensijas ir tuo pat metu nedidinti mokesčių yra realūs? Kam duoti ir iš ko paimti? Apie tai plačiau – artėjančių rinkimų kandidatai į Seimą „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ su Edmundu Jakilaičiu.
Laidoje dalyvauja: Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Gintarė Skaistė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Ignas Vėgėlė ir partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Paskata grįžti į tėvynę emigracijoje esantiems lietuviams: kokie žingsniai reikalingi?
Pirmasis klausimas debatuose kandidatams iš 12 metų Prancūzijoje gyvenančios Lietuvos pilietės – apie paskatą grįžti į tėvynę emigravusiems lietuviams, o ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
„Kokią fiskalinę bei ekonominę politiką įgyvendintumėte, siekdami paskatinti lietuvių diasporos sugrįžimą į gimtinę?“, – kandidatų klausė Raminta.
Gentvilas ragina piliečių neapleisti dar jiems esant emigracijoje
Atsakydamas į klausimą, E. Gentvilas pabrėžė, kad tautiečiai visų pirma neturėtų būti apleisti dar jiems esant emigracijoje.
„Todėl lietuviškų mokyklų finansavimas emigracijoje esantiems lietuviams ir jų vaikams būtų viena priemonė, kad jie nebijotų su vaikais grįžti į Lietuvą. Nes kai vaikai neišmoksta lietuvių kalbos, tėvai bijo grįžti į Lietuvą.Lietuvių susigrąžinimas į Lietuvą turi būti nuolatinė pozicija.
Mes pasisakome ir už referendumo dėl daugybinės pilietybės kartojimą tol, kol ši bus įteisinta. Taip pat siūlytume ekonomines paskatas grįžtantiems iš emigracijos. Žinoma, jos neturėtų diskriminuoti tų, kurie niekada neemigravo,“ – teigė liberalas.
Paluckas: reikia spręsti buitines problemas
Tuo metu, G. Palucko nuomone, pirmiausia reikėtų spręsti kasdienes buitines problemas tiems tautiečiams, kurie dar negrįžo į Lietuvą: „Pradedant nuo gyvenamosios vietos deklaravimo, vaikų registravimo į darželius ir mokyklas, pensijų teisių perkėlimo, jei tokių yra sukaupę, ir kitų panašių dalykų. Biurokratijos mažinimas padidintų patrauklumą ir galimybes grįžti į Lietuvą“.
Skaistė: vidutinis darbo užmokestis galėtų išaugti iki 2000 eurų „į rankas“
Sukritikavusi oponentus, kad esą tiesiai neatsakoma į užduotą klausimą apie fiskalinę ir ekonominę politiką emigrantų atžvilgiu, G. Skaistė teigė, kad dabartinė Vyriausybė visus ketverius metus nuosekliai vykdė visus reikiamus žingsnius.
„Visus 4 metus į Lietuvą grįžo daugiau piliečių nei iš jos išvažiavo. Taip buvo nuosekliai visus 4 metus. Ir man atrodo pagrindinės priežastys yra būtent ekonominės sąlygos. Auganti darbo užmokestis, lyginant su kitomis valstybėmis leidžia daryti prielaidas, kad Lietuvoje sąlygos yra geros ir žmonės nori grįžti į mūsų valstybę.
Vidutiniškai darbo užmokestis per šią kadenciją išaugo nuo 900 eurų „į rankas“ iki 1300 eurų. Tikėtina, kad jis per kitą kadenciją išaugtų iki 2000 eurų, jeigu išlaikytume tas pačias ekonomines tendencijas“, – kalbėjo konservatorė.
Šiuo metu didžiausias algas gauna sostinės gyventojai, dirbantys IT sektoriuje, jų algos viršija ir 2 tūkst. eurų „į rankas“.
