Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys imigrantai nuo 2026 metų pradžios turės su klientais kalbėti tik lietuviškai bent jau minimaliu lygiu. Taip beveik vienbalsiai nusprendė Seimas. Įstatymas palies ir visus pavėžėjimo paslaugas teikiančius vairuotojus.
Nuo 2026 metų įsėdę į taksi automobilį galėsite reikalauti, kad jį vairuojantis užsienietis su jumis kalbėtų tik lietuviškai.
Šiauliuose gyvenanti ukrainietė Katerina iš Charkivo, turi savo kavinukę, kurioje kepa bandeles. Lietuvoje moteris gyvena nuo metų pradžios, bet geriau išmokti lietuviškai nepavyko.
„Moteris, mokykla, tokie pavieniai žodžiai, kažkokia ta bazė jau yra tų bazinių žodžių, bet juos surinkti į vieną sakinį – sunku“, – pasakoja Katerina.
Ukrainietė, išgirdusi, kad Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis įpareigos tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus kalbėti tik lietuviškai, labai nenusiminė ir žada, kad mūsų kalbą išmoks.
„Tai yra gerai, nes mes atvykome į svetimą šalį, mes turime laikytis jūsų taisyklių ir yra gerai, kad lietuviai myli savo kalbą, šalį ir pabrėžia savo tapatumą turima kalba“, – sako Katerina.
Nuo 2026 m. lietuvių kalba – būtina
Seimas didele balsų dauguma nusprendė, kad Lietuvoje gyvenantys imigrantai, kurie dirba su tiesioginiu bendravimu susijusį darbą, nuo 2026 metų turės su klientais kalbėti tik lietuviškai, bent jau minimaliu lygiu.
„Kalbant apie paslaugos kokybę ir jos teikimą – būtina susikalbėti, aš suprantu, kad ta lietuvių kalba gali būti nesklandi, bet bazinę – pateikti meniu viešojo maitinimo įstaigoje, arba, sakykime, paaiškinti kokią formą reikia užpildyti, na čia, tiesiog yra normalus reikalavimas“, – teigia Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Jeigu tu čia nori dirbti, integruotis į visuomenę, kalbą mokėti reikia, tai kiekvienas mes tą darytume, jei gyventume kitoj šaly“, – prideda Seimo narys Matas Maldeikis.
Už tokias įstatymo pataisas balsavusių parlamentarų nuomone, toks įstatymas yra ne tik būtinybė. Tai – savigarbos klausimas.
„Svarbiausia principas, tai yra, ar mes, Lietuvos piliečiai, gerbiame savo valstybę ir savo kalbą, jeigu mes savo kalbą gerbiame, tai visas aptarnaujantis personalas, kuris liečiasi su piliečiais, turėtų bent minimaliai kalbėti lietuviškai“, – sako Seimo narys Vilius Semeška.
Įstatymas palies ir visus pavėžėjimo paslaugas teikiančius vairuotojus, tai reiškia, kad jau nuo 2026 metų įsėdę į taksi paslaugas teikiantį automobilį galėsite reikalauti, kad automobilį vairuojantis užsienietis su jumis kalbėtų tik lietuviškai.
Tiek Lietuvoje gyvenantys imigrantai, tiek politikai sutaria, kad dėl situacijos, dėl ko dauguma dirbančių atvykėlių nekalba lietuviškai esame kalti mes patys. Nes patys su čia dirbančiais atvykėliais kalbame ne lietuviškai, o kitomis kalbomis, dažniausiai – rusiškai.
Kaip patikrinti, ar laikosi taisyklių – dar neaišku
Lietuvių kalbos įstatymo pataisų iniciatorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė žada, kad Lietuvoje dirbantiems imigrantams bus daugiau nemokamų lietuvių kalbos kursų.
„Yra numatyta Vyriausybės priimti poįstatyminius aktus ir skirti finansavimą lietuvių kalbos kursams, na, tikrai, metai yra tas laikas, kai galima tam pasiruošti“, – teigia D. Asanavičiūtė.
Tiesa, už šią įstatymo pataisą balsavę parlamentarai nelabai žino, kaip šis įstatymas veiks realybėje. Kaip bus vykdoma Lietuvoje dirbančių imigrantų kontrolė.
„Tikrai policininko prie kiekvieno žmogaus niekas nepasodins ir nepastatys, tačiau yra galimybė skųsti, ar pranešti galimybė, tai šiuo atveju, matyt, įstatymas veiktų kontrolės prasme, taip, kaip veikia visi kiti“, – komentuoja parlamentarė Agnė Širinskienė.
„Laisvės“ partijos frakcijos nariai baiminosi, kad šis įstatymas padarys meškos paslaugą į muges atvykstantiems amatininkams, todėl buvo padarytos išimtys – laikinai prekiauti atvykstantiems užsieniečiams kalbėti lietuviškai nereikės.
