Vilniuje nukritus krovininiam DHL lėktuvui vėliau buvo paviešinti nukritusio lėktuvo piloto ir skrydžių dispečerių (vadovų) pokalbiai prieš pat įvykusią nelaimę. Ekspertų teigimu, nors pokalbiai vyko standartiškai, buvo ir tam tikrų netikslumų, tam tikrų abejonių sukėlė tai, jog pilotas keletą kartų dispečerės perklausė to paties klausimo. Ką tai rodo?
Apie tam tikrus nesklandumus vakar buvo skelbiama ir TV3 žiniose, kuriose teigiama, kad pokalbio tarp piloto ir dispečerių metu galima išgirsti, kad dispečerė pilotams liepia mažinti greiti iki 2700 pėdų, visgi pilotas, pakartodamas skaičių, galimai jį ištaria mažesnį. Neteisingai pilotas pakartoja ir dispečerės pasakytą radijo dažnį.
Vertindamas pokalbį tarp lėktuvo piloto ir skrydžio dispečerių, aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis naujienų portalui tv3.lt teigia, nors pokalbiai vyko įprasta tvarka, tačiau tam tikrų netikslumų buvo galima pastebėti.
Esminių indikacijų, kad kas nors yra negerai, pilotas skrydžių dispečeriams neperduoda.
„Nėra taip, kad tam pokalby viskas idealiai, yra tokių perklausimų, bet iš esmės tame pokalbyje nėra tokių indikacijų, kad jie turi problemų esminių.
Nei jie ten skelbia apie ypatingą padėtį, nei ten kalba gedimus ar kokį nors gaisrą. Vienu žodžiu, iš esmės, nepaisant smulkmenų, kurios, neaišku dabar turi įtaką ar ne, iš esmės ten yra rutininis pokalbis, darbinė situacija“, – paaiškina V. Kaupelis.
TV3 žinioms jis taip pat pažymėjo, kad net ir pajutus pavojų, tuomet pilotams didžiausias prioritetas yra kuo greičiau išspręsti kilusią situaciją, o ne komunikuoti su skrydžių vadovais.
„Jeigu kas nors jau nutinka staigaus ir labai pavojingo, pilotų prioritetas yra ne kalbėti su skrydžių vadovais, bet spręsti situaciją čia ir dabar. Todėl yra natūralu, kad jie bandė suvaldyti orlaivį tomis paskutinėmis sekundėmis, o ne komunikuoti su skrydžių vadovais“, – aiškino V. Kaupelis.
Galbūt pilotai buvo ir pavargę
43-ejus metus pilotu dirbantis instruktorius Kęstutis Zagreckas pritaria, kad pokalbis tarp piloto ir skrydžių dispečerių iš tiesų vyko standartiškai, o pokalbis buvo aiškus ir rišlus.
Visgi tam tikrų abejonių sukėlė tai, jog pilotas keletą kartų dispečerės perklausė to paties klausimo.
„Vienintelis dalykas, dėl ko man šiokios tokios abejonės sukilo, kodėl pilotai porą kartų perklausė kokia yra artėjimo tūpti schema. Žinoma, rytas ir tas darbas rytinis, vis tiek kiek nors dėmesys atbunka, negalima stebėtis labai. Bet tai yra kažkoks nukrypimas nuo rutinos, kuri vyksta, tai tie perklausimai truputį keistoki“, – komentavo K. Zagreckas.
Pilotas sakė, kad tai gali parodyti ir tai, jog galbūt pilotai buvo ir šiek tiek pavargę.
„Galima sugalvoti daug teorijų, bet tas pokalbis užveda ant minties, kad galbūt žmonės buvo šiek tiek pavargę. Juk kabinoje nėra nei stiuardesių, keleivių nėra, labai viskas izoliuota, nes visas lėktuvas yra krovinys, pilotų kabina praktiškai atskirta nuo viso krovinio, nėra su kuo bendrauti. Du pilotai sėdi, gal ir įkyri vienas kitam, bet tam ir yra du pilotai, kad vienas kitą kontroliuotų ir vienas kito klaidas ar kokius nors nukrypimus pastebėtų ar padėtų vienas kitam ką nors padaryti“, – aiškino K. Zagreckas.
Tiesa, dėl kokių priežasčių įvyko lėktuvo tragedija, pilotas atkreipia dėmesį, kad bus galima pasakyti tik tada, kai bus nustatyta dėl ko ir kada lėktuvas nukrypo žemyn nuo nustatytos tūptinės kampo – trajektorijos, kuria lėktuvas leidžiasi į tūpimo taką.
„Kai suras tą priežastį, tada ir bus viskas aišku. O ta priežastis gali būti labai įvairi – ir techniniai gedimai, sistemų gedimai, variklių gedimai, pilotų nuovargis, daug kas gali būti“, – kalbėjo K. Zagreckas.
Paviešinti piloto ir skrydžių dispečerių pokalbiai
Paviešintuose pokalbiuose tarp piloto ir skrydžių vadovų pradžioje girdėti, jog vyksta įprasta lėktuvo nusileidimo procedūra su besileidžiančiu DHL krovininiu lėktuvu prieš pat jo katastrofą.
Galima išgirsti, kaip iš pradžių pilotas pasisveikina su Oro eismo kontrolės centru, o šio darbuotoja atsako tuo pačiu.
Lėktuvo pilotas: Labas rytas, kontrole.
Skrydžio dispečerė: Labas rytas.
Vėliau vyko sklandus lėktuvo piloto ir Oro eismo kontrolės centro darbuotojo pokalbis, jo metu skrydžių dispečerė perduodavo nurodymus, kada turėtų leistis „SWIFT Air“ skrydį vykdantis lėktuvas.
Galiausiai, likus 4 mylioms (apie 6,4 km) iki oro uosto, lėktuvo pilotui pranešta apie patvirtintą leidimą leistis.
Skrydžio dispečerė: Swift18D, 4 mylios nuo nusileidimo, kontaktuokite su bokštu 118.205
Lėktuvo pilotas: 118.25, Swift18D.
Skrydžio dispečerė: Swift18D, artėja prie Vilniaus.
Skrydžio dispečeris: Swift18D, vėjas 170° 15 mazgų, 19 takas paruoštas nusileidimui.
Vėliau praneša kitiems orlaiviams stabdyti skrydžius
Visgi jau po kelių akimirkų akimirkų skrydžių dispečeriai praneša kitiems kilti besiruošiantiems lėktuvams, jog jie kuriam laikui sustabdytų savo skrydžius:
Skrydžių dispečeris: Airbaltic35G, nutraukite savo pakilimą, grįžkite į savo stovėjimo vietą. Ką tik įvyko orlaivio avarija, todėl mums reikės šiek tiek laiko.
Kitas orlaivis: Gerai, grįžtame į vietą.
Tokia pati žinia buvo duota ir kitam lėktuvui, kuriame vienas iš įgulos narių galiausiai lietuviškai paprašė paaiškinti, kas nutiko.
Dar kitas orlaivis: Jūs galite paaškinti biškį nors porą žodžių, kas atsitiko?
Skrydžio dispečeris: Tūptinėje orlaivis nedaskrido. – Koks lėktuvas? – Boeing.
Jauniškis apie aviakatastrofą Vilniuje: neatmetama terorizmo versija, tačiau badyti pirštais – per anksti
Sieti aviakatastrofą Vilniuje su kokia nors priešiška išorės veikla – dar per anksti, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
Visgi, pažymi jis, tarnybos kol kas neatmeta, jog pirmadienio rytą įvykusi avarija gali būti ir teroristinis išpuolis. Anot D. Jauniškio, įvykio aplinkybės paaiškės, kai bus įvertinta visa informacija.
„Tyrimas, ko gero, bus ilgas. Todėl, kad darbo tikrai yra daug. Kol kas, kiek yra žinoma, sieti su kažkuo ar kažkur mėtyti atribucijos kažkam – tikrai, ko gero, anksti. Išankstinės informacijos apie tai neturėjome. Matyt, eigoje vis tiek išaiškės visos aplinkybės, visos detalės“, – po susitikimo su šalies vadovu Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Jauniškis.
„Dirbame su užsienio partneriais. Gauname bet kokią informaciją – kai tik bus kažkas žinoma, iš karto pranešime“, – pridūrė jis.
D. Jauniškis pripažino, kad tarnybos neatmeta teroristinio išpuolio scenarijaus.
„Negalime atmesti ir, sakykime, to terorizmo atvejo. Žinoma, Valstybės saugumo departamentas kartu su Operatyvinių tarnybų departamentu taip pat esame įspėję, kad tie dalykai yra galimi ateityje, mes matome agresyvėjančią Rusiją“, – kalbėjo VSD direktorius, primindamas, jog apie sabotažo atvejų ir terorizmo grėsmę yra įspėję ir užsienio partneriai.
Šią vasarą buvo pranešta apie DHL lėktuvais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją gabentas siuntas, kuriose buvo padegamieji užtaisai. Leidinio „Wall Street Journal“ teigimu, tai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis.
Kalbėdamas apie ankstesnius atvejus, D. Jauniškis patikino, kad apie galimus sabotažo aktus buvo įspėta tiek DHL, tiek kitos kompanijos.
„Tą dalyką sužiūrėti yra ypatingai sunku todėl, kad veikiama sofistikuotai, tų siuntų yra daug. Manau, visoje Europoje ir visame pasaulyje tas įspėjimo, pavojaus lygis yra tikrai pakeltas, dirbama iš visų jėgų“, – apie suintensyvėjusias provokacijas kalbėjo žvalgybos vadovas.
„Neatmestina, kad kažkokie atvejai vis tiek praslysta“, – pridūrė jis.
