„Ši kelionė ir grįžimas namo buvo ir nuotykis, ir košmaras“, – pasakoja regėjimo negalią turinti Ieva Krivickaitė, kuri su šunimi vedliu buvo neįleista į aviakompanijos „Wizzair“ lėktuvą ir namo iš Italijos grįžo autobusais bei traukiniais. Advokatas išsamiai pakomentavo bei išnagrinėjo situaciją ir pasvarstė, ar klientė galėtų gauti kompensaciją ir kokio dydžio ji būtų. Tuo tarpu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas teigia, kad labai apmaudu, jog panašios situacijos kartojasi.
I. Krivickaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad prieš porą savaičių apsilankiusi Neapolyje grįžti namo į Vilnių negalėjo, nes tiesiog nebuvo įleista į vengrų oro linijų bendrovės „Wizzair“ lėktuvą su šunimi vedliu.
„Prieš beveik porą savaičių lankiausi Neapolyje. Keletui dienų kartu su fėja ir bičiuliu Aurimu vykome aplankyti ten gyvenančios draugės. Sklandžiai nuskridę turėjome gerą laiką – nors Neapolyje pritaikymas neįgaliesiems gatvėse prastas, bet Fėja vedė atsakingai, oras buvo šiltas, priragavau skanaus maisto ir nors kartais atrodo, kad silpnai matant gal ir nelabai aktualu keliauti, bet kiekvienas miestas turi savitą kvapą, garsą ir energiją, smalsu ir gera tai patyrinėti, ypač su draugais.
Fėja puikiai moka elgtis oro uostuose ir lėktuve. Atvykstant turėjome persėdimą Milane, kur niekaip nepavyko spėti rasti kur ją pavedžioti, tačiau vedliai šunys yra ypatingai kantrūs ir nebuvę lauke moka išbūti net ir ilgus skrydžius. Grįžtant namo atvykome į oro uostą gerokai ankščiau, na, nes maža ką.
Praėjome visas patikras, turėjome „Wizzair“ oro linijų patvirtinimą gautą el. paštu, kad skrydyje GG7YXF iš Neapolio į Vieną (ten kitomis oro linijomis turėjome jungtinį skrydį į Vilnių) bus šuo vedlys, padarius checkin’ą gavau vietą, kurią skiria vykstant su šunimi, oro uoste patikrinus tiek mane tiek šunį ramiausiai gėriau kavą, kai išgirdome kad į skrydį jau pradeda laipinti žmones.
Priėjus prie paskutinės pasų kontrolės, oro uosto darbuotoja pasakė, kad į lėktuvą manęs su vedliu neįleis, nes įgula apie tai neinformuota. Paprašiau patikrinti darkart duodama visus Fėjos dokumentus, Aurimas surado iš pačių Wizzair gautą patvirtinimą, kurį turėjome“, – rašė I. Krivickaitė.
Lėktuvas išskrido be I. Krivickaitės
Vėliau oro uosto darbuotojai I. Krivickaitei liepė pasitraukti tolėliau, kol buvo laipinami kiti žmonės.
„Kažkam skambino, sakė, kad nesupildžiau kažkokios reikiamos formos, prašiau tą formą parodyti, nes jos neradome nei oro linijų puslapyje nei buvau informuota apie tai telefonu ar el.paštu, nuojauta sakė, kad išskristi mums nepavyks, todėl paprašiau leisti už šunį tiesiog susimokėti, tačiau man sakė, kad tokios galimybės nėra“, – socialiniuose tinkluose pasakojo moteris.
Taip lėktuvas išskrido be I. Krivickaitės.
„Raminau Aurimą, kad kažkoks sprendimas tikrai yra ir mes jį rasime. Mūsų į lėktuvą neįleidusiai darbuotojai sakiau „Mes turime problemą, padėkite man. Kaip galime kartu tai išspręsti?“.
Mes atlikome viską ką reikalauja oro linijos, turėjome dokumentus, patvirtinimą, atvykom ankščiau, praėjome visas patikras ir visi visur buvo informuoti, bet į lėktuvą įeiti negalėjome“, – pasakojo nukentėjusioji.
Namo grįžo traukiniais ir autobusais: „Ėmė tirpti rankos ir veidas“
I. Krivickaitė įraše tvirtino, kad oro linijų bendrovė „Wizzair“ tiesiog pasiūlė ieškoti kito skrydžio. Nors jų tą dieną ir buvo, tačiau moteris negalėjo rizikuoti, nes pirkdama lėktuvo bilietus iš bet kurių oro linijų turi per 48 val. sulaukti patvirtinimo elektroniniu paštu, kad lėktuve gali būti šuo vedlys.
„Negalėjau sau leisti pirkti naujų brangių bilietų, kaip ir dvi paras tiesiog laukti ir vis tiek nežinoti, ar pavyks grįžti namo – patvirtinimą, kurio jie prašo, laukti mes turėjome, bet neišskridome. Namo grįžome per tas dvi paras traukiniais ir autobusais“, – rašė I. Krivickaitė.
Ji pridūrė, kad šuo Fėja neturėjo maisto, nebuvo galimybės jos pavedžioti. I. Krivickaitė serga cukriniu diabetu, tad jos gliukozės lygis kelionės metu buvo aukštas, bet nieko dėl to nebuvo galima padaryti.
„Ėmė tirpti rankos ir veidas. Austrijoje ir Lenkijoje stipriai sušalome, lijo. Į kaikuriuos traukinius sklandžiai spėjome, o kai kurių reikėjo pusę nakties laukti. Spėjau grįžti į mokinių varžybas, o po jų – dukart į skubios pagalbos skyrių.
Pavyko rasti advokatą, kuris padėtų situaciją išsiaiškinti ir išspręsti, nes pati to daryti neturiu jėgų. Nežinau ką „Wizzair“atsakys į pateiktą skundą, bet viliuosi, kad tokių situacijų nei su autobusais nei su lėktuvais patirti žmonėms nebereikės – turint negalią išeiti iš namų nėra lengva dėl daugybės aplinkybių, o po šitų patirčių gali nebesinorėti visai.
Ši kelionė ir grįžimas namo buvo ir nuotykis, ir košmaras. Kiekvienąkart patyrusi šitą „jums su vedliu čia nėra vietos“ jausmą, stengiuosi nepatikėti, kad tai yra tiesa, kad visur mums pasaulyje užteks vietos. Bandau atrasti situacijose bent mažiausios prasmės, nes prasmė daugelį dalykų padaro pakenčiamais. Tegul mūsų šios sunkios patirtys virsta pokyčiu ir palaikymu tiems, kam irgi tenka šiais keliais eiti“, – socialiniame tinkle dalijosi I. Krivickaitė.
Advokatas išsamiai pakomentavo situaciją
Advokatas Nerijus Zaleckas, įvertinęs visas pateiktas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, raštu komentavo, kad tai būtų galima įvertinti kaip atsisakymą vežti 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 prasme.
„Pagal šio reglamento nuostatas, kai keleivį atsisakoma vežti be jo sutikimo, vežėjas nedelsdamas turi sumokėti keleiviui tam tikro dydžio kompensaciją.
Kompensacijos dydis priklauso nuo skrydžio atstumo ir sudaro: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.
Jei oro vežėjas ginčytų reikalavimą sumokėti kompensaciją reglamento pagrindu, būtent jam tektų pareiga įrodyti, jog atsisakymas skraidinti buvo pagrįstas (pavyzdžiui, dėl nepakankamų kelionės dokumentų)“, – aiškinama atsakyme.
Kita vertus, anot advokato, nagrinėjamu atveju keleivei būtų taikomi ir vartotojų teisių apsaugos mechanizmai.
„Keleivė teigia, jog ji nebuvo įleista į lėktuvą, nes oro uosto darbuotoja tvirtino, kad įgula nebuvo informuota, jog skris ir šuo vedlys; nurodo, kad buvo gavusi oro vežėjo „Wizzair“ patvirtinimą į elektroninį paštą, tačiau oro uosto darbuotojai tvirtino, kad turėjo būti užpildyta atskira forma, apie kurią moteris jokios informacijos anksčiau nebuvo gavusi, ir nerado jos vežėjo interneto puslapyje.
Kadangi keleivė teigia nebuvusi tinkamai informuota apie skrydžiui su šunimi vedliu taikytinus reikalavimus, vežėjas, kaip verslininkas, turėtų įrodyti, kad vartotojai aiškiai ir suprantamai pateikta visa būtina ir teisinga informacija“, – aiškina N. Zaleckas.
Anot advokato, verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojai, būtų įpareigotas atlyginti dėl to vartotojos patirtus nuostolius.
„Turint omenyje nurodytą kelionės maršrutą Lietuvos teismai, vertinant preliminariai, turėtų jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos reglamento pagrindu priteisimo, nes tokie ieškiniai gali būti pareikšti tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vietos teismams.
Pabrėžtina, jog reikalavimas oro vežėjui sumokėti kompensaciją nurodyto reglamento pagrindu, neatimtų iš keleivės teisės reikalauti iš oro vežėjo turtinės (pavyzdžiui, kelionės į Lietuvą išlaidų), taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo“, – komentuoja jis.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas: pasigendame žmogiškumo
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis komentavo, kad labai apmaudu, jog oro linijų darbuotojai matydami žmogų su šunimi vedliu neatėjo į pagalbą.
„Kiek asociacijai žinoma iš viešosios erdvės, dokumentai Ievos buvo tvarkingi, šuo registruotas, pasigendame žmogiškumo ir supratimo. Sunku vertinti situaciją, nežinant visų aplinkybių, bet manome, kad jei dokumentai buvo tvarkingi, oro linijų darbuotoja privalėjo užtikrinti keleivės su šuniu vedliu patekimą į lėktuvą“, – tvirtino jis.
P. Kalvelis atkreipė dėmesį, kad įstatymai įpareigoja žmogų su negalia įleisti į lėktuvą su šunimi vedliu, beje, šuniui kelionė privalo nieko nekainuoti.
Priduriama, kad situacija vyko Europos Sąjungos (ES) šalyje, o aviakompanijos vadovaujasi ES reglamentu. Jeigu būtų pripažinta, kad keleivė atliko visus procesinius veiksmus, susijusius su šuns vedlio gabenimu lėktuvu, teisingai, tai aviakompanija turės padengti visas su kelione susijusias išlaidas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: apmaudu, kad tokios situacijos kartojasi
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius tvirtina, kad įvykiai vyko užsienio šalyje, todėl jų negalima vertinti per per Lietuvos lygių galimybių įstatymų prizmę.
„Tačiau panašu, kad šioje situacijoje oro linijų atstovai neatsižvelgė į visuotines žmonių su negalia teises ir taip galimai pažeidė lygiavertiškumo principą“, – teigia M. Morkevičius.
Atkreipiamas dėmesys, kad Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija garantuoja teisę žmonėms su negalia, įskaitant ir jų pagalbininkus, patekti į visus visuomenei prieinamus objektus.
„Apmaudu, kad diskriminacinės situacijos su šunimis vedliais periodiškai kartojasi. Dėl šios problemos Tarnyba taip pat gauna užklausų, gyventojai skundžiasi, kad užkertamas kelias su šunimi vedliu patekti į viešasias erdves, visuomeninį transportą, maitinimo įstaigas ir net valstybines institucijas.
Kalbant apie tokių šunų statusą, Lietuvoje regime didelį išsamesnio teisinio reglamentavimo poreikį, o įvairiose situacijose neretai pritrūksta ir paslaugų teikėjų sąmoningumo bei pagarbaus požiūrio į asmenis su regėjimo negalia bei jų pagalbininkus“, – teigia Lygių galimybių ekspertas.
Primenama, kad dabartinis Lietuvos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina teisę patekti į viešąsias erdves ir naudotis viešuoju transportu su šunimis vedliais.
Jei to padaryti asmeniui neleidžiama, rekomenduojama kreiptis į paslaugų teikėją apeliuojant į galimą įstatymo pažeidimą, taip pat pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, aptarti aplinkybes ir, įtarus pažeidimą, parašyti skundą dėl diskriminacijos negalios pagrindu.
