Nepaisant kelių ribojimų, grynaisiais pinigais lietuviai vis dar gali atsiskaityti daugelyje vietų. Vis tik mokėjimų kortele ar bankiniu pavedimu Lietuvoje įvyksta dešimtis kartų daugiau. Tačiau toks didėjantis pinigų skaitmeninimas kelia nerimą – kaip prieitume prie savo pinigų, jei sistemos užlūžtų?
Dėl hibridinio karo ir padažnėjusių kibernetinių atakų (kuriomis, beje, yra kaltinamos prorusiškos grupuotės) Švedija ir Norvegija nusprendė atsisakyti ateities be grynųjų, esą visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos.
Šių šalių gyventojams netrukus bus išsiųstos brošiūros su rekomendacijomis, kiek reguliariai naudotis grynaisiais pinigais ir kiek reikėtų jų turėti atsargai, jei „kiltų krizė ar karas.“
Be to, Švedijoje šią vasarą buvo priimti teisės aktai, pagal kuriuos prekybininkai gali būti nubausti, jei nesuteiks gyventojams galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip yra ir kas planuojama Lietuvoje.
Kokią sumą vertėtų turėti grynaisiais pinigais?
Anot Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento direktoriaus Deivio Stankevičiaus, gyventojams visada yra pravartu turėti su savimi šiek tiek grynųjų nenumatytiems atvejams. Tačiau konkrečios sumos jis nenurodė, tik paminėjo, kad išsigryninti didelių sumų nepatartina, kadangi tai – paprasčiausiai nesaugu.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad nenumatytiems atvejams yra rekomenduojama stengtis sukaupti sumą, atitinkančią 3–6 mėn. namų ūkio išlaidas. Svarbiausia, kad šios finansinės atsargos būtų lengvai pasiekiamos.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad būtent karo ar kibernetinių atakų akivaizdoje jau reikia laikytis elgsenos principų ir taisyklių, kuriuos išsako krašto ir civilinės gynybos ekspertai.
Taigi pašnekovė negalėjo pasakyti, kiek tiksliai grynųjų reikėtų turėti tokiais atvejais, kadangi tai priklauso nuo kiekvienos šeimos ar asmens individualios elgsenos ir subjektyvių aplinkybių:
„Tiesa, reikėtų vengti kraštutinumų. Pvz., laikyti visas santaupas grynųjų pavidalu namuose yra nepatartina dėl vagysčių, pametimo ar kitų panašių lėšų praradimo grėsmių.“
Vis tik užsienio žiniasklaidos kalbinami ekspertai gyventojams rekomenduoja „po pagalve“ turėti tokią sumą, kuri padengtų bent 1–2 savaičių būtiniausiais išlaidas, kadangi kibernetinės atakos ir kiti trikdžiai trunka neilgai.
Taigi vieno žmogaus trumpalaikėms išlaidoms galėtų užtekti maždaug 200–500 eurų, o šeimoms su vaikais – apie 500–1000 eurų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad grynaisiais patariama laikyti įvairias – 10, 20, 50 ar 100 eurų – kupiūras, kad būtų lengviau jomis atsiskaityti, kadangi krizės metu smulkesni pinigai dažnai būna naudingesni.
Kas būtų su pinigais bankuose, jei prasidėtų karas?
D. Stankevičius užsiminė, kad 2024 m. pradžioje, stiprindamas finansų rinkos atsparumą ir vartotojų apsaugą, Lietuvos bankas patvirtino prevencinį aprašą.
Jame bankams yra numatyti reikalavimai teikti mokėjimo paslaugas ir išduoti grynuosius pinigus, jeigu šalyje būtų paskelbta mobilizacija.
Anot atstovo, apraše taip pat yra nustatyti bankų atrankos kriterijai, paslaugų teikimo organizavimo ir koordinavimo tvarka bei principai.
„Šis dokumentas yra skirtas toliau stiprinti finansų sistemos stabilumą, papildo bankų ir kitų finansų įstaigų turimus veiklos tęstinumo planus.
Juose numatomi veiksmai, kurių finansų įstaigos imtųsi, jeigu susidurtų su netikėtais iššūkiais (pvz., jei dėl stichinės nelaimės dingsta elektra), kad užtikrintų savo paslaugų prieinamumą vartotojams“, – dėstė D. Stankevičius
Kortelė ar grynieji – verslininkų laisvė pasirinkti?
LB atstovas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos prekybos (paslaugų teikimo) vietų priima atsiskaitymus ir grynaisiais pinigais, ir mokėjimo kortelėmis.
Vis tik jis neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai atsiskaitymai priimami tik mokėjimo kortele ar tik grynaisiais pinigais. Tačiau patikino, kad tokie atvejai nėra dažni:
„2022 m. ECB organizuotos vartotojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatais, 93 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad prekybos vietoje galėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais.“
Vis tik D. Stankevičius pripažino, kad nei Lietuvoje, nei visoje Europos Sąjungoje (ES) prekybininkams nėra privaloma priimti vieną ar kitą atsiskaitymo priemonę.
Lietuvos banko nuomone, atsisakymas priimti mokėjimą kortele ar grynaisiais nepažeidžia jokių teisės aktų, nes visada yra sudaroma galimybė atsiskaityti kitu alternatyviu būdu.
Vis šis prekybininkų pasirinkimas laikomas priimtinu, jeigu apie atsiskaitymo galimybes yra iš anksto pranešama klientui. O jis tuomet ir sprendžia, ar įsigyti prekę / paslaugą siūlomomis sąlygomis.
Kiek Lietuvoje atsiskaitoma kortelėmis ir kiek – grynaisiais?
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pastebi, kad atsiskaitymų negrynaisiais pinigais – internetu, kortelėmis, išmaniaisiais įrenginiais – populiarumas Lietuvoje nuosekliai didėja.
Anot jos, elektroninėmis paslaugomis naudojasi vis daugiau klientų: „Naujausiais LBA narių duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį didžioji dalis mokėjimų Lietuvoje atlikta negrynaisiais pinigais.
Pervedimų ir atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apyvarta sudarė 281 mlrd. eurų, iš jų kortelėmis – 45 mlrd. eurų. Tuo metu išgryninta pinigų suma siekė 7,5 mlrd. eurų.“
Palyginimui, V. Kiguolienė pridūrė, kad prieš 6 metus, 2018 m. pirmąjį pusmetį, kortelėmis už pirkinius šalyje buvo atsiskaityta 3 mlrd. eurų sumai, o grynaisiais buvo išimta 4 mlrd. eurų.
Taigi, jeigu anksčiau grynaisiais pinigais ir kortele buvo atsiskaitoma panašiai (pirmavo grynieji), tai dabar kortele sumokama 6 kartus daugiau, o bankiniu pavedimu – beveik 32 kartus daugiau, nei grynaisiais.
Per pastaruosius 6 metus suma atsiskaitant kortelėmis išaugo net 15 kartų, o grynaisiais – vos 1,9 karto.
Ar Lietuvoje žadama kada nors visai atsisakyti grynųjų?
Kaip žinia, Lietuvoje negalima atsiskaityti didesne nei 5 tūkst. eurų suma grynaisiais pinigais. Be to, atlyginimai grynaisiais gali būti mokami tik išimtiniais atvejais.
Vis tik LB atstovas patikino, kad nei Lietuvoje, nei visoje ES nėra svarstoma atsisakyti grynųjų pinigų, kadangi jie užtikrina socialinę ir finansinę įtrauktį, galimybę įsigyti būtiniausias prekes ar paslaugas nesinaudojantiems skaitmeninėmis ar elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.
„Grynieji pinigai yra svarbi atsiskaitymo priemonė, kai nutrūksta elektros tiekimas, sutrinka el. mokėjimo sistemų veikimas ir atsiskaitymai kitomis priemonėmis nėra galimi.
Lietuvos gyventojams yra svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip teigė daugiau kaip pusė (53 proc.) apklaustųjų 2022 m. Europos Centrinio Banko (ECB) atliktoje vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje“, – kalbėjo D. Stankevičius.
Jis pabrėžė, kad LB visas mokėjimo priemonės laiko vienodai tinkamas atsiskaityti ir neteikia pirmenybės nė vienai, esą jos papildo viena kitą, užtikrindamos prieigą visoms visuomenės grupėms:
„Svarbu, kad gyventojai turėtų galimybę rinktis prieinamą ir tinkamą atsiskaitymo būdą, atsiskaitydami už būtiniausias prekes ir paslaugas.“
