Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Virgio Valentinavičiaus teigimu, yra dar 2 kandidatai į ministrųs, kuriems trūksta kompetencijų eiti pareigas, tai – finansų ministras Rimantas Šadžius ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Apie tai, kokie iššūkiai laukia Gintauto Palucko vyriausybės ir kaip atrodo ministrų kabinetas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologas Vladimiras Laučius ir žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras Virgis Valentinavičius.
Kaip jums atrodo, ar „Nemuno aušrai“ pavyks normaliai dirbti vyriausybėje su ministrais?
V. Valentinavičius: Aš manau, kad ir valdančioji dauguma, ir Skvernelio partija, ir prezidentas pakankamai neįvertina Žemaitaičio destruktyvaus potencialo. Tai yra politikas, kuris turi neabejotiną sugebėjimą kalbėti triskart greičiau nei bet kas planetoje ir žerti teiginius, kurie vienas kitam prieštarauja toje pačioje minutėje. Kai kalbame apie darbus, jis yra toks politikas, kurio gebėjimai griauti bet ką yra įrodyti, o tuo tarpu apie statybas mes nieko nežinom, mes to dar nematėme. O jo griovimo įgūdžiais ir entuziazmu mes seniai įsitikinę.
Matome tuos ministrus, kurie yra palaiminti prezidentūros, bet gyventojai socialinėje erdvėje pradeda vertinti jų kompetencijas. Kurie ministrai, jūsų nuomone, yra silpniausi?
V. Valentinavičius: Mano nuomone, silpniausias yra finansų ministras ir užsienio reikalų ministras, bet tai nereiškia, kad jie pirmi paliks šitą vyriausybę.
Kodėl manot, kad būtent Rimantas Šadžius ir Kęstutis Budrys?
V. Valentinavičius: Rimantas Šadžius išėjęs iš susitikimo su prezidentu kalbėjo vien tik apie skolinimąsi ir nė žodžio apie mokesčius. Tai, iš principo, prieštarauja šiandien paskelbtai vyriausybės programai, kurioje numatytas labai neapibrėžtas progresyvumo didinimas. Kiek aš suprantu iš R. Šadžiaus, jis ruošiasi didinti išlaidas gynybai, kitoms prioritetinėms sritims, tik skolindamasis. Jei taip yra iš tikrųjų, tai yra pavojingas dalykas.
Opozicija taip pat komentuoja, kad biudžetas numato didelius išlaidų didinimus, bet nenumato šaltinių. Ministras, atrodo, tikslingai nemini vienintelio būdo, kuris gali sukurti tuos pajamų šaltinius – rimtos mokesčių reformos. O dėl užsienio reikalų ministro, tai pradėkim nuo to, kad jis yra paskirtas paties Nausėdos.
Į akis krenta tai, kad pačią pirmą dieną, kai buvo paskelbta jo kandidatūra, jis prabėgom užsiminė, kad užsienio politika bus tęsiama, bet svarbiausias klausimas yra VSD finansavimo didinimas. Užsienio reikalų ministras, kuris dar neseniai buvo VSD direktoriaus pavaduotojas, gražbyliauja, kad grėsmės didelės ir reikia didinti biudžetą. <…> Toks biurokratinis įsivaizdavimas, kas yra užsienio reikalų ministro misija, mano galva, yra absoliučiai nepriimtinas dalykas. <…>
Paviešintoje vyriausybės programoje pamatėme daug ambicijų, daug tikslų, bet ekspertai ir politologai pasigedo to, ką pateikė praėjusi valdžia. Jie turėjo platesnį požiūrį, net dešimtmečiu į priekį ir pateikė labai daug priemonių, kaip pasieks tam tikrus tikslus, o dabar neaišku, iš kur paims tiek pinigų, kiek reikia. Kaip jums atrodo, ar tie pažadai realūs?
V. Valentinavičius: Pažadai tikrai yra pakibę ore, aš nematau valios rimtai mokesčių reformai, kuri vienintelė gali užtikrinti tvarų finansavimą. Iš principo, vengiama kalbėti apie didesnį verslo apmokestinimą. Čia yra pono Paukščio, „Teltonikos“ savininko, sukeltas triukšmas. Ponas Paukštys, kaip tipiškas verslininkas, prisistatė Lietuvai kaip labdarys, kuris dirba į nuostolį ir kuriam trukdo vyriausybės biurokratija. Pakeliui įspirdamas nueinančiai vyriausybei ir įsiteikdamas būsimai vyriausybei, ir ponui prezidentui.
Tačiau nepamirškime paprasto dalyko – Paukštys investuoja pinigus todėl, kad nori uždirbti ir iš šito ginčijamo projekto jis uždirbs šimtus milijonų eurų. Klausimas apie tai, ar labai uždirbs, ar labai labai uždirbs. Mes matome pakankamai organizuotą ir Paukščio, ir apskritai stambiojo verslo lobistų puolimą, kad jokių naujų mokesčių. Ponas Paukštys nori pridėti tą antrą labai, kad būtų labai labai pelninga, mokesčių mokėtojų sąskaita, prašo sudaryti ypatingas sąlygas.
Prezidentas taip pat įsijungė į chorą – jis sako: jūs turit sudaryti ypatingas verslo sąlygas tiems, kurie rėmė mane per rinkimus. Jis prabėgom metė frazę: kyla pavojus nepriklausomiems kandidatams prezidento rinkimuose, suprask, tokiems, kaip aš, jeigu Paukštys skundžiasi, kad jo verslo sąlygos pablogėjo po to, kai jis parėmė prezidentą. <…>
Atrodo, kad Paluckas [stambaus verslo] balsus girdi geriau, nei balsus savo koalicijoje, tokius kaip Sysas, Budbergytė, Ruginienė, kurie kalba apie didesnį progresyvumą ir verslo apmokestinimą. Mano galva, dar vienas silpnas ministras šitoje vyriausybėje yra ministras pirmininkas, kurio stuburas yra silpnas, kuris pradėjo nuo to, kad negalėjo atsispirti „Nemuno aušros“ dalyvavimui koalicijoje. Kitaip sakant, negalėjo atsispirti labiau patyrusio Skvernelio spaudimui. Jis sutinka su absoliučiai visais Nausėdos pageidavimais, kurių mes turime ne tai, kad koncertą, bet ištisą simfoniją.
