Laima Tamulytė-Stončė Lietuvoje – itin garsi renginių vedėja. Moteris nestokoja geros nuotaikos, o užlipusi ant scenos publiką apdovanoja džiugiomis emocijomis ir teigiama energija.
Vis dėlto ne visada garsi moteris buvo tokia laiminga, o kartais akys dažnai žibėdavo ne iš džiaugsmo, o dėl skausmo, kurį patyrė ilgus metus negalėdama susilaukti vaikų.
Laima atvirai ir nuoširdžiai sako, kad labai gerai žino, ką reiškia troškimas tapti mama, kai aplink visi draugai ir artimieji tampa tėvais, rašoma pranešime spaudai.
Laima Tamulytė-Stončė šia tema pasirinko kalbėti drąsiai ir yra iš tų moterų, kurios įsitikinusios – nevaisingumo tema nėra stigma, todėl prisideda prie prekių ženklo „Fertilgen“ globojamos iniciatyvos „Įžiebk vilties, aš nebetylėsiu“ pasakojimų ciklo.
Negalėjimas pastoti – didžiausias išbandymas
Paprašyta pasidalinti, ar sudėtingas buvo kelias į motinystę, Laima atvirai sako, kad tai – didžiausias išbandymas tiek jai, kaip moteriai, tiek abiem su vyru: „Susipažinome visai jauni, kai man buvo 20, o vyrui – 17.
Nepuolėme stačia galva į santykius ir kurti šeimos, draugavome 11 metų. Kartu išgyvenome mokslus, bendrabučio siautulį, buto nuomą ir pirmuosius darbus, pirkome namą, susidūrėme ekonomine krize, išmėginome mano pirmus žingsnius scenoje ir vyro muzikanto profesijos keitimą į tolimųjų reisų vairuotojo dalią. Visą tą laiką žinojome, kad sunkumų bus, bet neįtarėme, kad vaikai taps tokie svarbūs.
Aš labai ilgai kovojau su antsvoriu. Buvo metas, kai svėriau 130 kilogramų, o hormoninė sistema buvo visiškai išbalansuota, vargino policistinių kiaušidžių sindromas.
Apie vaikų svarbą ir didžiulį norą susimąstėme tada, kai jie pabiro draugams ir giminaičiams lyg iš gausybės rago. Tada atsidūrėme pilkojoje zonoje, kai nežinojome, ką daryti toliau“, – atvirauja Laima Tamulytė-Stončė.
Įtarė onkologinę ligą
Garsi renginių vedėja dukros Emilijos susilaukė būdama 41-ų. Dabar su šypsena veide moteris prisimena tą dieną, kai vyko pas medikus dėl prastos savijautos, o gydytoja, atlikusi pilvo organų echoskopiją, pasakė, jog Laima laukiasi 32 savaites.
„Į gydytojos kabinetą atskubėjau vedina prastos savijautos. Prisimenu, buvo rugsėjis, su vyru grybavome miške ir aš pajutau neapsakomą silpnumą. Vyras kuo skubiau nuvežė mane pas gydytojus. Galvojau, kad man bus nustatyta onkologinė liga.
Visgi tos akimirkos, kai gydytoja pasakė, jog laukiuosi, nepamiršiu niekada. Aš net supykau – kirtau jai, kad lauktis galima tik tada, kai esi vaisinga, o mes negalime pastoti 20 metų. Dabar pagalvojus, komedija, ne kitaip…
Gydytoja pasakė, kad mano nėštumas gerokai įsibėgėjęs. Man žemė slydo iš po kojų, juk kitą dieną turėjau vesti vestuves. Suvokimas, kad manyje auga gyvybė, prilygo visiems septyniems pasaulio stebuklams“, – pasakoja moteris.
Siunčia svarbią žinutę šeimoms
Dabar Laima Tamulytė-Stončė mėgaujasi motinyste ir sako, kad dukra – didžiausia laimė. Su ja tėvai leidžia itin daug laiko, kartu būna namuose ir lauke, mėgaujasi vaikystės teikiamais malonumais.
Ir nors šeimai pavyko tapti tėvais ir sulaukti stebuklo, kurio tikėjosi ir prašė Dievo, Laima sako, kad net ir netapus tėvais, nereikia nuleisti rankų ir šiukštu negalima kaltinti partnerio: „Vienintelis baisus dalykas tai yra savigrauža ir kaltės jausmas, kad kažką padarėme ne taip.
Taip nėra. Labai svarbu, kad mes visose situacijose nebijotume kalbėti ir domėtis. Medicina yra pažengusi šviesmečiais šiuo klausimu.
Ir dar vienas svarbus niuansas – nenustoti mylėti savo žmogaus. Manau, tai yra pagrindinis vaistas, vitaminas, papildas ir homeopatija viename.“
