Per daugelį metų pripratus gyventi iš algos, darbinės karjeros pabaiga ir pensijos dydis gali tapti nemenku iššūkiu. Mat kai kurie duomenys rodo, kad lietuviškos pensijos santykis su buvusia alga yra bene prasčiausias Europos Sąjungoje.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad lietuviškos pensijos nėra tokios mažos, kaip gali atrodyti. Esą jos – daug didesnės, bet tik Europoje skaičiuojamos kitaip.
Pensijų ir algų santykis vienas iš prasčiausių
Vienas pensijos dydžio matavimo būdų yra jos lyginimas su darbo užmokesčiu. Toks palyginimas kartais vadinamas pajamų arba pensijų pakeitimo norma.
Pavyzdžiui, jeigu atlyginimas yra 1000 eurų o pensija – 500 eurų, tuomet pensijos arba pakeitimo norma yra 0,5 arba 50 proc. Tai yra tokią dalį algos procentais sudaro pensija.
„Eurostat“ skelbia, kad 2023 m. visoje ES vidutinė pakeitimo norma buvo 0,58 arba 58 proc., o vien euro zonoje – 0,6 arba 60 proc.
Lietuvoje šis rodiklis pernai buvo priešpaskutinis iš visų šalių ir sudarė tik 0,36 arba 36 proc. Dar prastesnis jis buvo tik Kroatijoje (0,35).
Vis dėlto Socialinės apsaugos ministerija nesutinka su tokiu pensijų dydžio skaičiavimu.
„Eurostat“ pensijas skaičiuoja neteisingai?
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare ministerija nurodo, kad „Eurostat“ skelbiama agreguota pensijų pakeitimo norma tapo mažiausia Europoje nuo 2020 m.
„Tai lėmė ne pablogėjusi situacija, o naudojama skaičiavimo metodologija (neapmokestinama pensija neto („į rankas“) lyginama su bruto darbo užmokesčiu) bei faktas, kad nuo 2019 m. įgyvendinus mokesčių reformą, darbo užmokestis iki mokesčių buvo padidintas: anksčiau darbdavio mokėtos socialinio draudimo įmokos tapo darbo užmokesčio bruto dalimi“, – nurodo ministerija.
Ji skaičiuoja, kad 2024 m. vidutinė senatvės pensija sudarė 44,17 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio po mokesčių.
Tuo metu vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 47,12 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio po mokesčių.
Esą 2025 m., įvertinus planuojamą pensijų indeksavimą, santykis didės. Pasak ministerijos, laukiama, kol vidutinė senatvės pensija sudarys 46,04 proc. darbo užmokesčio „į rankas“, o turint būtinąjį stažą – 49,32 proc. darbo užmokesčio „į rankas“.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2238 eurai neatskaičius mokesčių arba 1376 eurai juos atskaičius.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia 598 eurus. Taigi, priklausomai nuo to, koks (iki ar po mokesčių) atlyginimas imamas, pensijos pakeitimo norma turėtų būti 0,43 (43 proc.) arba 0,26 (26 proc.).
Lietuviai tikisi daug didesnės pensijos
Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų, atkreipia dėmesį minėto banko vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
„Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama I pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų.
Ji paremta kartų solidarumo principu. Dirbdami ir mokėdami mokesčius, „sumokame“ pensijas savo tėvams ar seneliams. Mums sulaukus senatvės pensijas turėtų „mokėti“ mūsų vaikai ir anūkai. Bet tokiu principu paremta sistema susiduria su iššūkiais ilgėjant gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui“, – pastebi ekonomistė.
Jos teigimu, kai visuomenė sensta, turime vis daugiau pensininkų ir vis mažiau tų, kurie dirba ir moka mokesčius, tad išlaikyti pakeitimo normą tampa vis sudėtingiau.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas, skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 proc.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad čia skaičiuojama tik tai, ko gyventojai gali tikėtis iš valstybės, o ne iš kitų pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad, jeigu kliausimės tik valstybės galimybėmis, mūsų pensija sieks vos ketvirtadalį buvusių darbo pajamų“, – įspėja G. Ilekytė.
Anot jos, norint gauti didesnę pensiją senatvėje, jai reikia kaupti papildomai.
„Pensijų dydžiu prie Vakarų valstybių priartėsime tik tuomet, kai savarankiškai sukauptos sumos dydžiu galėsime lygiuotis, pavyzdžiui, su danais, kurių pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 200 proc. nuo BVP.
Priminsiu, Lietuvoje II ir III pakopos fonduose sukauptas turtas šiuo metu sudaro apie 12 proc. nuo viso šalies BVP“, – skaičiavo ekonomistė.
Taigi, norėdami ateityje gauti poreikius atitinkančią senatvės pensiją, tuo turime rūpintis patys jau dabar ir padidinti būsimą savo pensiją tiek kaupdami savarankiškai, tiek susitardami su savo darbdaviu, jog prie kaupimo prisidėtų ir jis.
Didžiausios pensijų fondų valdymo bendrovės Lietuvoje priklauso komerciniams bankams. Jų pajamos ir pelnas priklauso nuo to, kiek gyventojų kaupia pensiją ir kiek turto yra pensijų fonduose. Kuo daugiau kaupiančių ir kuo didesnis jų turtas, tuo daugiau pajamų uždirba pensijų kaupimo bendrovės.
