Nerimstant kalboms apie Europos saugumą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo branduolinį „skėtį“ Europos valstybėms. Ketvirtadienį vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė E. Macronui, kad Lietuva norėtų, kad šis „skėtis“ gintų ir ją. Tuo tarpu Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dar turės „labai rimtai ir atsakingai“ įvertinti šią galimybę.
Į šias kalbas sureagavo ir Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tiesą sakant, mane už***so šitos valdžios mūsų visų slopinimas raminamaisiais“, – feisbuke rašo T. V. Raskevičius.
„Lenkijos premjeras sako, kad visi vyrai Lenkijoje eis į karinį mokymą, kariuomenė bus didinama iki pusės milijono ir leis pinigus ant branduolinės ginkluotės. Tada ateina Gintas, ir sako: „Nesinervuokit, mes dar pagalvosim, ar lįst po prancūzų branduoliniu skėčiu“, – priduria Laisvės partijos pirmininkas.
„Praėjusi valdžia į Lietuvą vežė amunicijos fabriką, o šita mokesčių srityje siūlo apmokestinti Coca-Colą ir cukrų. Negaliu atsikratyt nuojautos, kad 2008 socdemams finansų krizės irgi nebuvo“, – įžvalgomis dalinasi T. V. Raskevičius.
Paluckas: Lietuva dar turės įvertinti, ar lįsti po prancūzų branduoliniu skėčiu
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dar turės „labai rimtai ir atsakingai“ įvertinti, ar lįsti po Prancūzijos branduoliniu skėčiu.
Taip jis kalbėjo šios šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, o Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai išreiškus norą patekti į tokių šalių grupę.
„Prieš lendant po bet kokiu skėčiu, reikia labai rimtai ir atsakingai pasvarstyti, kokios pasekmės būtų, kokie įsipareigojimai atsirastų, kokios papildomos grėsmės atsirastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras.
„Savo saugumo patarėjo paprašiau sumodeliuoti tokią situaciją, nes mes šiandien suprantame, kad turime svarstyti visus įmanomus scenarijus: NATO raidos scenarijus, mūsų transatlantinių santykių scenarijus“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Prancūzijos prezidento pasiūlymas yra „dar labai labai žalias“.
O po penktadienį pristatyto Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, G. Paluckas pareiškė, kad nereikia gąsdinti žmonių.
„Dabartinis planavimas toks, koks yra suplanuotas ir patvirtintas Valstybės gynybos taryboje, yra pakankamas atliepti toms grėsmėms, kurios šiandien buvo įvardintos“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė G. Paluckas.
„Negąsdinkit žmonių“, – pridūrė jis.
Premjerui – kritika ir iš L. Kasčiūno
Praėjusioje Vyriausybėje daugiau kaip pusmetį krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs L. Kasčiūnas sukritikavo dabartinį premjerą Gintautą Palucką, penktadienį gana kritiškai pareiškusį, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymas dėl branduoliniu „skėčio“ yra „žalias”.
L. Kasčiūno teigimu, dabartinė Lietuvos geopolitinė situacija tiesiog įpareigoja atsakingai vertinti tokius didžiųjų Europos valstybių pasiūlymus.
„Manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė teisingai, reikia pradėti konsultacijas, o premjeras pasakė visiškai netinkamai, nes iš esmės mums reikia, jeigu yra galimybė, gauti daugiau saugumo garantijų, jeigu yra galimybė, patekti po skėčiu. Mes privalome tokią galimybę svarstyti ir pradėti konsultacijas“, – Eltai teigė politikas.
„Kai tu esi po branduoliniu skėčiu, tau veikia visai kito lygio atgrasymas. Priminsiu, Šaltasis karas nevirto karštuoju iš esmės tik dėl to, kad abi pusės turėjo branduolinį atgrasymą“, – aiškino konservatorius.
Pasak jo, premjeras turėtų kur kas įdėmiau įsiklausyti į apie branduolinį atgrasymą kalbantį Prancūzijos lyderį.
„Premjeras neturi kalbėti apie žalius, mėlynus ar kažką kita. Premjeras turi kalbėti kaip tikras valstybininkas, valstybės interesus ginantis žmogus, kuriam rūpi nacionalinis saugumas, gynyba ir bent jau pagarbiai pradėti konsultacijas“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Macrono „branduolinis skydas“ Europai: nusprendžiau pradėti strateginius debatus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje.
„Mūsų branduolinis atgrasymas mus saugo: jis yra visiškai nepriklausomas, suverenus ir absoliučiai prancūziškas, – sakė E. Macronas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą. – Tačiau reaguodamas į istorinį būsimo Vokietijos kanclerio raginimą, nusprendžiau pradėti strateginius debatus dėl mūsų sąjungininkų Europos žemyne gynybos naudojant mūsų branduolinio atgrasymo pajėgas“.
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas suabejojo, ar NATO išliks iki birželio mėnesio dabartinėje būklėje. Jis taip pat pasisakė už Prancūzijos derybas su Didžiąja Britanija dėl jų branduolinio skėčio išplėtimo į Europos žemyną.
Prancūzija – vienintelė ES turinti savo branduolinį ginklą.
Prancūzija ir Didžioji Britanija yra vienintelės branduolinės galios Europoje, o Prancūzija – vienintelė branduolinė galia ES. Iki šiol Prancūzijos branduolinio atgrasymo strategija buvo gynybinio pobūdžio ir skirta šalies nacionaliniams interesams apsaugoti.
Nausėda Prancūzijos prezidentui perdavė, kad Lietuva nori būti po branduoliniu skėčiu
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstomą branduolinio atgrasymo plėtros idėją vadina įdomia, nes tai būtų rimta Rusijos atgrasymo priemonė.
Taip jis kalbėjo Briuselyje vykstant specialiai Europos Vadovų Tarybai (EVT) ir teigė Prancūzijos kolegai perdavęs, kad Lietuva norėtų, kad šis „skėtis“ gintų ir ją.
„Aš priėjęs ir užkalbinęs prezidentą sakau, tai mes irgi norime po jūsų skėčiu. Sako tai kaip tik aš apie tai ir kalbu ir čia pat pateikė savo pasiūlymą, – žurnalistams kalbėjo šalies vadovas. – Jis čia pat pasiūlė, kad vienas iš jo patarėjų galėtų atvažiuoti į Lietuvą ir papasakoti plačiau ir giliau apie šio pasiūlymo esmę.“
„Manau, kad tai labai įdomi idėja ir mes į šį pasiūlymą žiūrime su dideliais lūkesčiais, nes branduolinis skėtis būtų rimta atgrasymo priemonė Rusijos atžvilgiu ir labai svarbu pasinaudoti šia galimybe didinti mūsų atsparumą ir ypač rytiniame flange, nes rytinis flangas yra atviras įvairioms grėsmėms“, – sakė G. Nausėda.
Nepaisant palankaus vertinimo, G. Nausėda pabrėžė, jog kol kas šį pasiūlymą vertinti sunku, nes tai tik idėja.
„Tai kol kas tik idėja. Patraukli, ji mums labai įdomi, be jokios abejonės, nes mes tikrai turime tokių lūkesčių, bet kol tai yra tik idėja kalbėti apie ją visapusiškai yra sunku“, – LRT Briuselyje sakė prezidentas.
„Visą apimančios oro gynybos sistemos Europoje būtų vienas iš prioritetų ir aš tikiuosi, kad tas dokumentas (White Paper on European Defence), kuris pasirodys šiek tiek vėliau kovo mėnesį jis apims be kitų elementų ir šį“, – kalbėjo jis.
Anot prezidento, svarbu sudaryti šios sistemos veikimo algoritmą, jog ši būtų veiksmingai panaudota iškilus realiai grėsmei.
„Aš matau, kad šiuo metu įvairiai spekuliuojama kas ką gins, kas ko negins. Aš manau, kad jeigu ši sistema bus valdoma pačių prancūzų, o toks ir yra konceptas, labai svarbu, kad būtų aiškūs algoritmai kada sistema aktyvuojama, kokiu atveju, kokiems įvykiams atsitikus, kad neatsitiktų taip, kad sistema yra, bet tuo metu, kai reikia paspausti mygtuką, kažkas jo nepaspaudžia, o mes to mygtuko neturim“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, tokio pobūdžio klausimai galėtų būti atsakyti per E. Macrono pasiūlytas profesines konsultacijas.
