Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį per daugelį nustebinusį viešą pasirodymą paskutinį sykį mojavo miniai žmonių. Pirmadienio vidudienį visoje Italijoje pradėjo skambėti bažnyčių varpai – popiežius Pranciškus buvo miręs, rašoma BBC.
Nepraėjo nė 24 valandos nuo to laiko, kai jis netikėtai pasirodė balkone su vaizdu į Šventojo Petro aikštę ir palaimino 35 tūkst. žmonių, susirinkusių švęsti Velykų Vatikane.
Popiežius kvėpavo pats, be deguonies vamzdelių, nors gydytojai liepė jam dar du mėnesius gydytis po 38 dienų, praleistų ligoninėje dėl dvigubo plaučių uždegimo.
Per pastarąsias dvi savaites popiežius Pranciškus darė tai, ką ir visada darė: priiminėjo lankytojus ir susitikinėjo su žmonėmis iš visų visuomenės sluoksnių.
Kai jis pasirodė Velykų sekmadienį, jam pasirodžius apačioje esanti minia prapliupo šūksniais, o paskui nuščiuvo.
„Brangūs broliai ir seserys, linkiu jums laimingų Velykų, – pasakė jis. Tai buvo paskutiniai jo žodžiai viešumoje.
Liudininkai: tai buvo atsisveikinimas
„Manau, kad žmonės galėjo kažką pajusti, tarsi žinotų, kad mato jį paskutinį kartą, – sakė Romoje gyvenantis Mauro, kuris buvo Šventojo Petro aikštėje per Velykų Mišias, o dabar grįžo pagerbti jo atminimo. – Paprastai visi šaukia „Tegyvuoja popiežius!“… šį kartą buvo daug tyliau nei įprastai, galbūt buvo daugiau pagarbos jo kančiai.“
„Jis mus palaimino, bet jo balsas buvo tarsi duslus, – BBC pasakojo vyras, vardu Alberto. – Manau, kad jis su mumis atsisveikino paskutinį kartą“.
Sekmadienį stebėdamas Pranciškaus palaiminimą, Alberto iš Romos jautė, kad jis ilgai netruks, nors popiežiaus mirtis vis tiek buvo šokas.
„Nesijaučiau laimingas jį matydamas, mačiau, kad jam skauda, – sakė jis. – Tačiau man buvo garbė pamatyti jį paskutinį kartą“.
Intensyvūs susitikimai su tikinčiaisiais
Romos Gemelli ligoninėje Pranciškų gydę gydytojai buvo paskyrę visiško poilsio režimą, tačiau nepanašu, kad paprastai aktyvus popiežius, kuris didžiąją savo pontifikato dalį praleido susitikinėdamas su žmonėmis, jo laikėsi.
Pranciškus jau buvo leidęs suprasti, kad nori grįžti į Vatikaną per Velykas, kai tik jį gydantys specialistai paaiškino, kad jo sveikatos problemos greitai neišsispręs.
Krikščionims Velykos yra dar svarbesnės už Kalėdas, nes simbolizuoja pagrindinį jų tikėjimo principą – Kristaus prisikėlimą praėjus trims dienoms po jo prikalimo prie kryžiaus.
Prieš išrašymą kovo 23 d., Pranciškus pamojavo miniai žmonių ir iš ligoninės, o paskui grįžo į savo patalpas svečių namuose Casa Santa Marta, kurie buvo tapę jo namais.
Jo medikų komanda sakė, kad jam reikėjo tik deguonies aparato palaikymo, o sveikti ten buvo geriau nei ligoninėje su visomis galimomis infekcijomis.
Iki Velykų buvo likusios vos trys savaitės, ir artėjant joms popiežiaus dienotvarkė darėsi vis labiau įtempta.
Jis susitiko su karaliumi Čarlzu ir karaliene Kamila savo rezidencijoje, o po keturių dienų, balandžio 13 d., priešingai gydytojų rekomendacijoms, pasirodė Vatikano balkone per Verbų sekmadienį ir Šventojo Petro aikštėje dalyvavo apeigose kartu su 20 tūkst. žmonių minia.
Tačiau popiežiui Velykos buvo pats svarbiausias metas.
Praėjusį ketvirtadienį, kaip jau daug kartų anksčiau ir kaip darė gimtojoje Argentinoje prieš tapdamas popiežiumi, jis apsilankė Romos Regina Coeli kalėjime, kur pusvalandį praleido susitikdamas su kaliniais, o įvažiuojantį neįgaliojo vežimėliu jį pasitiko darbuotojų ir prižiūrėtojų plojimai.
Ankstesniais metais jis nuplovė kaliniams kojas, taip atspindėdamas tai, ką, kaip sakoma, Jėzus darė su savo mokiniais naktį prieš mirtį.
„Šiemet negaliu to padaryti, bet galiu ir noriu vis dar būti šalia jūsų“, – silpnu balsu sakė jis dešimtims kalinių, kurie atvyko su juo susitikti ir kurie džiūgavo jam keliaujant po kalėjimą.
„Mums taip pasisekė. Tie, kurie išorėje, jo nemato, o mes matome“, – vienas vyras sakė Italijos žiniasklaidai.
Išeinant iš kalėjimo, Pranciškaus vienas žurnalistas paklausė, kaip jis šiemet išgyvens Velykas.
„Kaip tik galėsiu“, – atsakė jis.
Ir sekmadienį jis ištesėjo savo pažadą.
Prieš pasirodydamas Šventojo Petro aikštėje jis trumpai susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance’u, o apačioje esanti minia plojo.
Jis ištarė paskutinį palaiminimą – lotynų kalba kreipimąsi Urbi et Orbi, reiškiantį „miestui ir pasauliui“. Paskui arkivyskupas Diego Ravelli perskaitė popiežiaus parašytą kalbą, Pranciškui tyliai sėdint šalia jo.
Paskui, visų nuostabai, jis nusileido žemyn į Šventojo Petro aikštę, kur buvo nuvežtas atviru papamobiliu – išskirtiniu mažu baltu „Mercedes-Benz“, kurį popiežiai naudoja susitikimams su minia.
Jį sekė kamera, kai jis pakėlė ranką palaiminti saulėtoje aikštėje išsirikiavusius tikinčiuosius, o keli kūdikiai buvo atnešti arčiau jo. Tai buvo paskutinis kartas, kai pasaulis matė jį gyvą.
Popiežiaus mirtis
Pranciškus mirė anksti pirmadienį savo mylimoje Casa Santa Marta – 100 paprastų kambarių rezidencijoje, kurią valdo vienuolės ir kuri yra atvira piligrimams ir lankytojams.
Praėjus kiek daugiau nei dviem valandoms, kardinolas kamerdineris, arba camerlengo, išstojo Casa Santa Marta ir paskelbė šią žinią viešai.
Pirmadienio vakarą Vatikanas pranešė, kad jis mirė nuo insulto ir negrįžtamo širdies nepakankamumo.
Popiežiaus kambariai toli gražu nepriminė prabangių Vatikano patalpų, paprastai skirtų pontifikams, kurių Pranciškus atsisakė savo pontifikato pradžioje, sakydamas, kad jam reikia „gyventi tarp žmonių“.
„Jei gyvenčiau vienas, gal net šiek tiek atsiskyręs, man tai būtų nenaudinga“, – tuomet sakė jis.
Artimiausiomis dienomis Casa Santa Marta apsistos kardinolai iš viso pasaulio, susirinkę į Romą dalyvauti konklavoje, kuri išrinks Pranciškaus įpėdinį.
