Drauge valgant, einant į kiną ar keliaujant neretai žmonės išlaidas pasidalija taip, kad vienas sumoka už visus, o likę jam pinigus perveda. Vis tik kartais tokios situacijos gali baigtis ne itin maloniai, ypač, jei nenurodoma, kam tie pinigai skirti.
Vilnietis Linas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jam liepė sumokėti 600 eurų gyventojų pajamų mokesčio už 2024 metais neva uždirbtus 4 210 eurų.
Gyventojas tikino, kad jokių papildomų pajamų prie savo įprasto darbo negavo, tad iš pradžių nesuprato, iš kur VMI šią sumą ištraukė.
Vis tik galiausiai vaikinas išsiaiškino, kad 2024 m. jam draugai už kelionę pervedė maždaug po 900 eurų, kad jis visiems vienu kartu nupirktų lėktuvo bilietus.
Lino spėjimu, VMI šiuos pinigus įvertino kaip pajamas. Tad gyventojas teiravosi, ką tokiu atveju daryti, kad nereikėtų mokėti mokesčių.
Kaip išvengti mokesčio už pajamas, kurių negavai?
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė pabrėžė – kai gyventojas bendrai su kitu asmeniu dalinasi išlaidas už nuomą, komunalines paslaugas, keliones ar kitus buitinius pirkinius ir perveda jam už tai pinigines lėšas, šios lėšos nėra laikomos pajamų mokesčio objektu ir nėra apmokestinamos.
Vis tik ji pridūrė – jei gyventojas gauna pajamas, didesnes nei 2,5 tūkst. eurų, ir jų kilmė nėra susijusi su jo pajamomis iš darbo, individualios veiklos arba kitų apmokestinamų šaltinių, svarbu turėti tai patvirtinančius dokumentus.
„Tai gali būti banko pavedimo išrašai, sutartys ar kiti dokumentai, įrodantys, kad lėšos gautos ne kaip apmokestinamos pajamos. Dėl šios priežasties pervedant lėšas privalu nurodyti teisingą paskirtį“, – atkreipė dėmesį I. Gedminienė.
Anot jos, nustačius, kad gyventojas mokesčio neprivalėjo mokėti arba jį permokėjo, mokesčio permoka gali būti grąžinta gyventojui.
„Gyventojas turi pateikti patikslintą pajamų mokesčio deklaraciją, joje įrašyti sumokėtą pajamų mokesčio sumą ir pridėti dokumentus, įrodančius, kad tos pajamos yra neapmokestinamos.
Po duomenų patikrinimo permoka grąžinama arba įskaitoma kitoms mokėtinoms sumoms padengti“, – patikino VMI atstovė.
Vis tik ji negalėjo pasakyti, kiek dažni tokie atvejai, kadangi jų skaičius nėra fiksuojamas.
Neįrašę paskirties praranda šimtus tūkstančių eurų
Advokatas Osvaldas Raščiukevičius teigė, kad praktikoje didžiausios problemos kyla atliekant kasdienius pervedimus, kai nurodyta abstrakti pavedimo paskirtis ateityje sukelia didžiulius teisminius ginčus.
„Pvz., vaikinas merginai skolina pinigų, o nurodo nekaltą paskirtį (pvz., „katinėliui“). Vėliau, nutrūkus santykiams, vaikinas reikalauja grąžinti pinigus, o mergina sako, kad ji suprato tai kaip dovaną.
Arba įmonei skirti pinigai pervedami jos vadovui (nors toks elgesys negalimas, bet praktikoje pasitaiko), o paskirtyje nenurodoma, kad pinigai skirti įmonei. Pasikeitus vadovui, šis gali pasigesti pinigų ir pareikalauti sumokėti dar kartą“, – pasakojo advokatas.
Jis pridūrė, kad praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai, trūkstant konkretumo pervedimo paskirtyse, ginčai kyla dėl šimtatūkstantinių sumų.
„Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas antrino, kad visais atvejais paskirtyje rekomenduojama nurodyti tokią informaciją, kuri atskleistų teisėtą mokėjimo operacijos tikslą. Pvz.:
- atsiskaitant už prekes ar paslaugas nurodyti apmokamos sąskaitos numerį ir dalyką, už kurį mokama;
- pervedant tarp draugų, šeimos narių ir artimųjų, už kasdienius mokėjimus trumpai nurodyti, už ką apmokama;
- skolinant, dovanojant nurodyti, kad tai yra paskola ar dovana, įvardyti ryšį su lėšų siuntėju / gavėju, paskolos tikslą ir paskolos / dovanojimo sutarties rekvizitus, jei tokia sudaryta (pvz., paskola dukrai būsto remontui, dovana sūnui pagal dovanojimo sutartį).
Kada pinigų pervedimas gali būti stabdomas banko?
Tuo metu „Citadele“ plėtros vadovas Romas Čereška aiškino, kad bankas gali sustabdyti mokėjimą, jei jis atrodo neįprastas ar įtartinas pagal kliento tipinę elgseną.
„Tai darome siekdami apsaugoti klientus nuo galimo sukčiavimo, taip pat laikydamiesi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kurie saugo klientus.
Mokėjimai sustabdomi atsižvelgiant į įvairius aspektus. Pvz., kam siunčiate pinigus, kokia suma ir kokia mokėjimo paskirtis. Jei kažkas atrodo neįprastai, mokėjimas gali būti trumpam sustabdytas, kol informacija bus patikrinta“, – komentavo R. Čereška.
Pasak jo, jei mokėjimas yra sustabdomas, bankas pats susisiekia su klientu ir paprašo daugiau informacijos.
Pašnekovas vardijo, kad gali reikėti rašytinio paaiškinimo ar dokumentų. Minimu atveju tai galėtų būti kelionės užsakymo kopija, kad pinigai iš draugų skirti būtent skrydžio bilietams nupirkti.
R. Čereška patikino, kad tokiais atvejais visa kliento pateikta informacija peržiūrima nedelsiant. Tačiau, kiek užtruks galutinis sprendimas dėl pavedimo, priklauso nuo to, kaip greitai ir aiškiai atsako klientas.
Kiek atsižvelgiama į nurodytą pervedimo paskirtį?
„Citadele“ plėtros vadovas paminėjo, kad mokėjimo paskirtis yra vienas iš dalykų, į kuriuos bankas atkreipia dėmesį, bet ne vienintelis.
„Jei žmogus gauna į sąskaitą, tarkime, 3 tūkst. eurų, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „už kelionę“, vertiname, ar ši suma tokiai paskirčiai atrodo logiška, ar tai atitinka įprastą kliento elgesį, ar tokie pervedimai vyksta dažnai ir kitus aktualius kriterijus.
Kai kyla įtarimų, bankas gali kliento paprašyti daugiau informacijos“, – dėstė R. Čereška.
Tuo metu O. Raščiukevičius pinigų pervedimo paskirtį rekomendavo nurodyti kuo tikslesnę.
Pvz., jeigu pervedama teismo priteista suma, paskirtyje reikėtų nurodyti bylos numerį. Jeigu mokamas vaiko išlaikymas, užtenka nurodyti, kad tai yra vaiko išlaikymas ar „alimentai“.
„Aišku, jei nebus nurodyta paskirtis, o tradiciškai bus įrašyta „pervedimas“, nuo to gali ir nieko blogo nenutikti, nes gavėjas pagal kontekstą supras, už ką gauna pinigus.
T. y. pinigai pervedami po sprendimo įsiteisėjimo, sutampa suma, mokėtojas daugiau jokių kitų sumų šiam konkrečiam asmeniui neturi pervesti ir pan.“ – vardijo advokatas.
