Daugelis žmonių baiminasi MRT tyrimų, tačiau ne visada aišku, ar šios baimės pagrįstos. Prieš daugelį metų įvykusi tragedija atskleidė, kad pavojus slypi ne pačiame tyrime, o saugumo pažeidimuose.
6-erių Michaelis prieš daugelį metų patyrė mirtinus sužalojimus, kai galingas MRT aparato magnetinis laukas staiga įtraukė į patalpą atneštą metalinį deguonies balioną. Šis, judėdamas maždaug 6–9 metrų per sekundę greičiu, trenkėsi berniukui į galvą, sukeldamas kaukolės lūžį ir sunkų galvos smegenų sužalojimą. Po dviejų dienų Michaelis nuo patirtų traumų mirė, skelbia mirror.co.uk.
Ligoninė prisiėmė atsakomybę
Tyrimas buvo atliekamas po to, kai berniukui buvo atlikta operacija dėl gerybinio smegenų auglio. MRT procedūros metu jis buvo seduotas. Nelaimė įvyko Vestčesterio medicinos centre, maždaug 24 kilometrus į šiaurę nuo Niujorko.
Tuo metu ligoninės prezidentas ir generalinis direktorius Edwardas Stolzenbergas pareiškė, kad medicinos centras prisiima visą atsakomybę už įvykį ir išreiškė gilią užuojautą berniuko šeimai.
Magnetinio rezonanso tomografija yra plačiai naudojamas medicininio vaizdinimo metodas, pasitelkiantis stiprius magnetinius laukus ir radijo bangas, siekiant gauti detalius vidaus organų vaizdus. Ši procedūra laikoma saugia, o rimtos komplikacijos yra itin retos. Vis dėlto MRT aplinka reikalauja griežto saugumo protokolų laikymosi, nes stiprūs magnetai gali tapti mirtinai pavojingi, jei patalpoje atsiduria metaliniai objektai.
Panaši tragedija įvyko ir pernai Jungtinėse Valstijose, kai 61 metų Keithas McAllisteris žuvo „Nassau Open MRI“ centre Vestberyje, Long Ailende. Vyras buvo įtrauktas į MRT aparatą dėl ant kaklo buvusios sunkios treniruočių grandinės.
Jo žmona Adrienne Jones-McAllister pasakojo, kad tyrimo metu ji paprašė, jog vyras ateitų padėti jai atsistoti po kelio MRT. Pasak jos, vyrui buvo leista įeiti į patalpą nepaisant to, kad jis dėvėjo apie 9 kilogramus sveriančią metalinę grandinę.
Moteris žurnalistams teigė, kad pamatė, kaip aparatas akimirksniu „pagrobė“ jos vyrą: jam priartėjus, magnetinis laukas staiga apsuko jo kūną ir įtraukė į MRT įrenginį. Bandant jį atitraukti, tai pasirodė neįmanoma. Pasak liudininkės, vyras dar spėjo jai pamojuoti atsisveikinimui, po to neteko sąmonės. Jis patyrė kelis širdies smūgius ir vėliau ligoninėje mirė.
Ne paslaptis, kad lietuviai MRT tyrimų taip pat bijo, o ši istorija parodo, kad ne be priežasties. Vis tik, ar tikrai MRT tyrimo reikėtų bijoti ir kokios yra šio tyrimo didžiausios rizikos?
Naujienų portalas tv3.lt dalijasi ankstesniu pokalbiu su „Unirad“ klinikos marketingo vadove Justina Slavinskaite, kuri papasakojo, kaip vyksta MRT tyrimas ir kokios baimės dažniausiai kyla pacientams šio tyrimo metu.
Kada reikėtų atlikti MRT tyrimą?
Dažniausiai, pasak marketingo vadovės J. Slavinskaitės, MRT tyrimas skiriamas esant tam tikroms traumoms arba diagnozuojant vidaus organų problemas ir ligas.
„Nėra taip, kad kiekvienam pacientui būtina atlikti MRT tyrimą. Jis reikalingas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, rentgeno tyrimas neparodo traumos masto. MRT leidžia matyti daugybę struktūrų – raumenis, sausgysles, kraujagysles. Magnetinis rezonansas suteikia išsamų žmogaus kūno vaizdą“, – aiškino ji.
Specialistė pateikė pavyzdį: „Jei žmogus pasitempia koją ir atliekamas kitas tyrimas nerodo jokių pakitimų, tačiau skausmas išlieka, gali būti plyšusi sausgyslė ar įvykęs patempimas, MRT tyrimas padeda tiksliai nustatyti diagnozę.“
Pasak J. Slavinskaitės, yra atvejų, kai MRT tyrimas yra būtinas: „Pavyzdžiui, įtarus galvos smegenų naviką, MRT yra nepakeičiamas, nes leidžia stebėti naviko progresavimą ir nustatyti, kas vyksta organizme.“
Ji taip pat pabrėžė, kad kai kurių pakitimų, pavyzdžiui, navikinių darinių kiti tyrimo metodai gali tiesiog neparodyti, todėl MRT išlieka vienu iš tiksliausių diagnostikos būdų.
Be to, J. Slavinskaitė pastebėjo, kad MRT dažnai atliekamas pacientams, kurie jau ilgą laiką kenčia neaiškios kilmės skausmus.
„Būna, kad žmogus dvejus metus jaučia skausmą toje pačioje vietoje, tačiau visi kiti tyrimai nerodo jokios problemos. Pacientai būna pavargę nuo nuolatinių sveikatos problemų, o tai daro įtaką jų emocinei būsenai ir norui atlikti tyrimą“, – dalijosi ji.
Kaip vyksta tyrimas?
Marketingo vadovė aiškina, kad kiekvienas MRT tyrimas yra skirtingas ir atskleidžia, ko pacientai gali tikėtis bei kaip jis vyksta.
Pasak jos, jeigu atliekamas įprastas tyrimas, pavyzdžiui, dėl traumos, pacientas atvyksta į kliniką ir yra paruošiamas procedūrai – persirengia tam skirtais drabužiais.
„Kad būtų galima patekti į magnetinio rezonanso kabinetą, ant kūno negali būti jokių metalinių daiktų – auskarų, žiedų, diržų ar džinsų su metalinėmis detalėmis, nes jie gali trukdyti tyrimui. Pacientas paguldomas ant specialaus stalo, o aparatas praskenuoja probleminę vietą“, – aiškino specialistė.
Marketingo vadovė taip pat pasakoja, kad tyrimo metu specialistas sėdi prie kompiuterio ir realiuoju laiku stebi skenuojamą vaizdą.
„Jis gali pakoreguoti skenavimą, atsižvelgdamas į probleminę sritį – ją išsamiau praskenuoti iš skirtingų kampų. Po tyrimo gautus vaizdus peržiūri gydytojas specialistas, kuris juos aprašo pagal atitinkamą paciento bėdą“, – sakė ji.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei tiriami dubens organai ir įtariamas gimdos navikas, gali prireikti kontrastinės medžiagos.
„Tokie tyrimai kaip dubens, pilvo ar dinaminiai skenavimai atliekami su kontrastu – tai ilgesni ir sudėtingesni tyrimai, tačiau jie suteikia tikslesnę informaciją. Be MRT gali būti sunku pastebėti kai kuriuos pakitimus“, – pabrėžė J. Slavinskaitė.
Tyrimo trukmė gali svyruoti nuo 20 minučių iki valandos, priklausomai nuo tyrimo pobūdžio. Vis dėlto ji pabrėžė, kad MRT tyrimas yra visiškai saugus organizmui.
„Magnetas neturi jokio kenksmingo poveikio – nėra radiacijos ar apšvitos. Tai labai informatyvus tyrimas, leidžiantis iš karto gauti daug svarbios informacijos apie paciento būklę“, – reziumavo specialistė.
Pacientų baimės MRT tyrimo metu
Nors MRT tyrimas nėra skausmingas, didžiausią diskomfortą pacientams, pasak J. Slavinskaitės, gali sukelti stiprus aparato skleidžiamas garsas ir ankšta erdvė.
„MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, o pati tyrimo erdvė yra ganėtinai maža, todėl žmonėms, bijantiems uždarų erdvių, tai gali būti nemaloni patirtis“, – teigė marketingo vadovė.
Pašnekovė sako, kad daugelis žmonių turi klaustrofobiją, o dėl šios baimės tyrimo metu pacientai gali patirti papildomą diskomfortą, ypač kai jų kūnas yra įstumiamas į aparatą, o aplink nėra daug erdvės.
„MRT nėra kasdienė procedūra, kaip, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, kuriuos žmonės darosi dažnai ir jau žino jų eigą. Nežinomybė kelia baimę“, – priduria specialistė.
Dar viena dažna pacientų klaida – MRT painiojimas su kompiuterine tomografija: „Kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna apšvitą, o MRT tyrimas jokios apšvitos neskleidžia ir nėra kenksmingas. Vis dėlto žmonės dažnai to nežino ir bijo be reikalo.“
Paklausta apie galimus šalutinius poveikius, pašnekovė paaiškina, kad po tyrimo kai kuriems pacientams gali šiek tiek svaigti galva, nes tyrimo metu reikia ilgai gulėti nejudant.
„Jokio šalutinio poveikio nėra. Jei tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga, ji taip pat yra visiškai saugi – per parą natūraliai pasišalina iš organizmo. MRT yra itin saugus tyrimas, tačiau baimė dažnai būna didesnė nei realus pavojus“, – pabrėžė marketingo vadovė.
